Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko, šių metų pradžioje Lietuvoje augo beveik visi ekonomikos sektoriai.
„Metų pradžioje Lietuvos ekonomikoje augo viskas, kas tik galėjo. Gamybos apimtys per pirmąjį ketvirtį augo 8 proc., tiek pat augo mažmeninė prekyba, eksportas sausį-vasarį augo 6 procentais. Priešingai nei visus 2015 metus ir didžiąją 2016 metų dalį, atsargų pokytis Lietuvos įmonėse šių metų pradžioje taip pat buvo teigiamas“, – komentare žiniasklaidai tvirtino R.Grajauskas.
„Lietuvos ekonomikoje pirmąjį ketvirtį susidarė itin palankios sąlygos sparčiam augimui. Tačiau tokį tempą išlaikyti visus 2017 metus bus sudėtinga“, – pridūrė jis.
Anot „Danske Bank“ ekonomisto, šiemet turėtų atsigauti ir investicijos.
„Praėjusiais metais bendros investicijų apimtys Lietuvoje traukėsi, o pagrindinis veiksnys buvo vangiai įsibėgėjantis struktūrinės ES paramos paskirstymas. Augančios įmonių investicijos augina ir bankų paskolų portfelius. Praėjusiais metais susitraukus ES paramai, šią spragą užpildė bankų finansavimas“, – sakė R.Grajauskas.
Jis prognozavo, kad ekonomikos augimo tempas per kitus šių metų ketvirčius sulėtės.
„Manome, kad likusiais metų ketvirčiais augimo tempas šiek tiek sulėtės, tačiau išliks spartesnis nei praėjusiais metais. Iš viso šiemet tikimės 3,1 proc. ekonomikos augimo. Kitąmet augimas turėtų nežymiai sulėtėti ir siekti 3 proc.“, – teigė R.Grajauskas.
DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė komentare žiniasklaidai teigė, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis šiemet buvo vidaus vartojimas.
„Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos plėtros šaltiniu išlieka tvarus namų ūkių vartojimo augimas. Gyventojų vartojimo apetitą kėlė keletas itin palankių aplinkybių: optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo bumo laikų kylantis darbo užmokestis, gerėjanti šalies gyventojų finansinė sveikata ir santūri infliacija“, – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, auganti ekonomika skatino ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumą.
„Vartojimą skatinę veiksniai ir palanki kredito aplinka neleido išsikvėpti ir būsto rinkai. Toliau sparčiai vystėsi gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtra, naujus pokrizinius rekordus fiksavo būsto pardavimai. Tuo tarpu negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių statyba tik pradeda įsibėgėti. Šis segmentas palyginti stipriai priklauso nuo ES struktūrinių fondų lėšų, tad kaip tik šiemet statybų atstovus pradeda pasiekti naujojo etapo pinigai“, – rašo I.Genytė-Pikčienė.
Analitikės nuomone, bendras šių metų BVP augimas bus mažesnis nei pirmojo ketvirčio šuolis.
Be to, šiemet ūkio plėtrą jau turėtų palaikyti investicijos, nes šiems metams numatyta reikšminga ES struktūrinių fondų parama, – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.
„Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, liekame ištikimi savo 3,2 proc. BVP augimo prognozei. Lietuvos ekonomika vis dar labai tvirtai remiasi vidaus vartojimo koja, tikėkimės, šiemet drąsiau atsispirs ir į eksportu mintančias veiklas. Be to, šiemet ūkio plėtrą jau turėtų palaikyti investicijos, nes šiems metams numatyta reikšminga ES struktūrinių fondų parama“, – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis komentare žiniasklaidai teigė, kad Lietuvos ekonomikos augimui įtakos darė darbo rinka ir kitų ES šalių ekonomikų augimas.
„Augimo įsibėgėjimui padeda ne tik gera situacija darbo rinkoje – didėjęs užimtumas ir sparčiai augantys atlyginimai. Pastaruoju metu matome įsibėgėjantį ES šalių ekonomikų augimą, iš nuosmukio išbrido Rusija ir kitos NVS šalys, dėl pabrangusio dolerio eksportuotojai lengviau skverbiasi į JAV rinką“, – tvirtino N.Mačiulis.
Statistiko departamento teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia įtakos BVP augimui turėjo apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.
