Tomas Andrejauskas, „Swedbank Markets“ Tarnybos vadovas Lietuvoje, teigia, kad šiuo sprendimu dedamas taškas Atėnų skolos istorijoje – jis eliminuoja domino efektą kitoms probleminės euro zonos šalims. Europos sąjungos lyderiai davė suprasti, kad skolų nurašymo praktika bus taikoma išimtinai tik Atėnų skolai, kitos šalys turi galimybių kitaip restruktūrizuoti savo skolas, įskaitant paramą iš Europos finansinio stabilizavimo fondo.
Analitiko teigimu, kitas svarbus sprendimas dėl Europos skolų valdymo yra Europos finansinio stabilizavimo fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų. Šis fondas turės euro zonos šalių garantijas ir galės papildomai skolintis finansų rinkose tokiu būdu išplėsdamas savo finansinį pajėgumą 4-5 kartus. Tokio kalibro finansinės patrankos daugiau nei pakanka valdyti probleminių šalių skolas (pvz., Italijos viešojo sektoriaus skola sudaro beveik 2 trln. eurų).
Trečias svarbus krizės valdymo aspektas yra Europos bankinio sektoriau rekapitalizavimas. Nuostoliai dėl Atėnų skolos sąlygos Europos bankams apie 100-120 mlrd. eurų nuostolius. Europos finansinio stabilizavimo fondo lėšos bus naudojamos sustiprinti Europos bankinio sektoriaus kapitalą. Taip bus siekiama išvengti sisteminės finansų krizės Europoje, kuri pastaruoju metu akivaizdžiai pasireiškė per bankų nepasitikėjimą ir nenorą skolinti vieni kitiems.
„Tokie grandioziniai politiniai susitarimai turės ryškių ekonominių pasekmių. Trumpuoju laikotarpiu reiktų laukti finansų rinkų bei euro kurso kilimo. Ilgesniuoju laikotarpiu – nepalyginamai griežtesnės fiskalinės drausmės kontrolės. Euro zonos šalys privalės savo nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti fiskalinės drausmės nuostatas (Estijoje prievolė turėti subalansuotą šalies biudžetą yra įtraukta į konstituciją). Taip pat neišvengiamai matysime dalinę Europinio biudžeto konsolidaciją, t.y. didesnė dalis nacionalinių biudžetų taps perskirstoma centralizuotai per Briuselį. Reiktų laukti ir paneuropinių mokesčių atsiradimo, kaip, pavyzdžiui, europinis pelno mokestis arba mokestis už sandorius su finansinėmis priemonėmis“, – teigė T.Andrejauskas.
Anot eksperto, Lietuvai šis krizės sprendimas turės daug trumpalaikės ir ilgalaikės naudos. „Gali būti, kad krentanti finansų rinkų rizika leis Lietuvai pagaliau patekti į tarptautines rinkas, tai leistų priimtinomis sąlygomis išleisti skolos vertybinius popierius. Kitų metų Lietuvos skolinimosi poreikis yra apie 10 mlrd. litų. Gerėjančios sąlygos finansų rinkose leistų pasiskolinti 3-4 proc. pigiau, nei šiuo metu galiojančios rinkos palūkanų normos. Tai leistų šaliai per metus sutaupyti iki 400 mln. litų“, – sakė T.Andrejauskas.
