Jis teigia, kad verslas turi pats nuspręsti, kada ateis laikas didinti minimalią mėnesinę algą. Vyriausybės paliepimas visiems beatodairiškai kelti minimalias algas, anot premjero, būtų skausmingas smulkiajam verslui.
„Trišalėje taryboje iš tiesų sutarimų nėra pasiekta dėl skirtingo požiūrio tarp įvairių verslo asociacijų. Stambus verslas, pramonininkai minimalių algų didinimui pritaria, bet smulkiesiems verslininkams atstovaujantys, pavyzdžiui, Pramonės ir prekybos rūmai, iš tikrųjų nepritaria minimalios algos didinimui iki šiol nepritaria. Jie kelia klausimą, ar tai nepakenks smulkiajam verslui“, – ketvirtadienį sakė A.Kubilius.
.Pasak jo, iš biudžeto išmokamų minimalių algų procentas yra menkas, lyginant su privačiomis bendrovėmis, todėl Vyriausybė linkusi neprimesti minimalios algos didinimo verslui.
„Mes esame už tai, kad atskirose šakose, atskirose srityse, ten, kur verslas mato galimybių didinti atlyginimus, jie tai ir darytų, tačiau kur verslas mano, kad per ankstyvas atlyginimų kėlimas gali sukelti verslui problemų ir gali priversti verslą mažinti darbų vietų, to nedaryti“, – teigė premjeras.
Šiuo metu minimalus atlyginimas (neatskaičius mokesčių) yra 800 litų, o neapmokestinamas pajamų dydis – 470 litų.
Jei Trišalė taryba susitars ir tam pritartų Vyriausybė, nuo liepos minimali alga didėtų 100 litų iki 900 litų, nuo kitų metų pradžios – dar 100 litų iki 1 tūkst. litų, tuo tarpu NDP turėtų išaugti atitinkamai iki 530 ir 580 litų.
Statistikos departamento duomenimis, minimaliąją mėnesinę algą ar dar mažesnį darbo užmokestį pernai spalį Lietuvoje gavo 19,4 proc. gyventojų – 0,2 procentinio punkto mažiau nei 2009-ųjų spalio mėnesį.
