Pasaulinė finansų vadovų nuomonių dėl COVID-19 apklausa rodo, kad didžiausią rūpestį vadovams kelia pasaulio ekonomikos nuosmukio poveikis (60 proc.), naujo užkrato bangos tikimybė (58 proc.) ir finansinis poveikis jų įmonėms (47 proc.).
„Susiduriame su vienu iš sudėtingiausių laikmečių istorijoje, kai kilo pasaulinė sveikatos krizė, socialiniai neramumai ir didelis ekonominis neapibrėžtumas. O esant dideliam neapibrėžtumui įmonių vadovų pareiga yra pasitelkti visus savo lyderystės įgūdžius ir užtikrinti didesnį stabilumą“, – pranešime sakė „PwC“ vadovaujantysis partneris Rimvydas Jogėla.
Dauguma finansų vadovų prognozuoja reikšmingą pandemijos poveikį įmonės veikali – daugiau nei pusė (53 proc.) prognozuoja pajamų ir (arba) pelno sumažėjimą iki 25 procentų. Siekdami atstatyti pajamų srautus, 63 proc. finansų vadovų planuoja siūlomų produktų ar paslaugų pokyčius.
Daugiau nei pusė finansų vadovų Lietuvoje tikisi iki 25 proc. pajamų kritimo šiais metais, tuo metu optimistiškiausi finansų vadovai yra Vokietijoje ir Danijoje.
Pasaulinės „PwC“ apklausos rezultatai rodo, kad 63 proc. respondentų tiki, jog galės normalizuoti veiklą per trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Lietuvos finansų vadovai rodo didesnį optimizmą – 83 proc. tikisi grįžti per greičiau nei šešis mėnesius, 23 proc. – greičiau nei per mėnesį.
Lietuvos finansų vadovų atsakymai rodo, kad jiems kiek mažiau aktuali antra užkrato banga (40 proc.), didesnį susirūpinimą jiems kelia pasaulinis ekonomikos nuosmukis (63 proc.) bei vartotojų pasitikėjimo sumažėjimas (50 proc.).
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje finansų vadovams vienas iš pagrindinių prioritetų (63 proc.) – ieškoti naujų produktų ar paslaugų, sustiprinti esamus.
