Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.), iš “Indėlių ir investicijų draudimo” (12,6 proc.), iš kitų šaltinių (1,9 proc.), 17,8 proc. teigė nežinantys apie tokį draudimą.
Tačiau rezultatai parodė, kad žmonės vis dar nepakankamai žino apie draudimo sumą, apie tai, kokia valiuta laikomi indėliai yra apdraudžiami ir apie tai, kad ne visi kredito įstaigai patikėti pinigai yra apdraudžiami. Pavyzdžiui, mažiau nei pusė (44,6 proc.) žino, kad apdraudžiama bendra indėlių suma vienoje kredito įstaigoje yra iki 100 000 eurų, 27 proc. mano, kad apdraudžiami indėliai tik iki 100 000 litų, 27,5 proc. atsakė, kad nežino, iki kokios sumos indėliai yra apdraudžiami.
Paklausti apie valiutas, tik 10,1 proc. atsakė teisingai – kad indėliai draudžiami, jeigu jie yra laikomi eurais, JAV doleriais, litais, kita Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valiuta. Tačiau net 53,5 proc. apklaustųjų mano, kad bet kuria valiuta laikomi indėliai yra apdrausti, 12,2 proc. – kad litais, rubliais, eurais, 24,2 teigė nežinantys, kokia valiuta laikomi indėliai yra apdrausti.
Paklausti apie draudimo objektą, ketvirtadalis atsakė teisingai – kad draudžiami yra terminuoti indėliai, kaupiamieji indėliai ir indėliai einamosiose sąskaitose. Tačiau vis dar yra manančių, kad yra apdraudžiami indėlio sertifikatai (5 proc. apklaustųjų) ir banko išleistos obligacijos (taip galvoja 8 proc.). Trečdalis apklaustųjų atsakė, kad nežino, kas yra apdraudžiama.
Į klausimą, kaip apskaičiuojamos draudimo išmokos įvykus draudžiamajam įvykiui, pavyzdžiui, kai bankrutuoja kredito įstaiga, jeigu turite indėlį ir paskolą: 16,3 proc. pateikė neteisingą atsakymą – kad atgautų visą indėlį su iki draudžiamojo įvykio dienos priskaičiuotomis palūkanomis (bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų). 29,6 proc. pateikė teisingą atsakymą – draudimo išmoka bus lygi skirtumui iš indėlio atėmus likusią paskolą, su priskaičiuotomis palūkanomis iki draudžiamojo įvykio dienos (bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų). 53,9 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kaip tokiu atveju būtų skaičiuojama draudimo išmoka.
“Manome, kad dėl paskutiniu metu vykusių kredito įstaigų draudžiamųjų įvykių, ypač dėl banko SNORAS bankroto, indėlių draudimas tapo aktualesnis ir suprantamesnis visuomenei. Mano įsitikinimu, indėlių draudimas yra vienas iš efektyviausių būdų siekiant užtikrinti finansų rinkos stabilumą bei visuomenės pasitikėjimą finansų rinkomis, nes suteikia žmonėms saugumo jausmą dėl jų pinigų, laikomų banke ar kredito unijoje. Tačiau svarbu, kad žmonės kuo daugiau savarankiškai domėtųsi, kokiai įstaigai patiki savo pinigus ir atliktų bent jau preliminarų kredito įstaigos patikimumo įvertinimą. Tikiuosi, kad pastarųjų metų draudiminiai įvykiai atkreipė daugelio gyventojų dėmesį, jog už rizikingesnę investiciją kredito įstaigose yra siūlomas ir didesnis atlygis. Todėl ypatingai tie, kurie yra pasiryžę rizikingai investuoti turėtų išsiaiškinti, ar jų pinigai yra apdrausti – tai padėtų išvengti nesklandumų, jeigu kredito įstaiga bankrutuotų“, – mano Aurelija Mažintienė, „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu šių metų balandžio 10-14 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS. Apklausos apimtis – 1003 Lietuvos gyventojai iš 17 miestų ir 34 kaimų.
