Vienas iš svarbiausių ES identiteto kertinių akmenų euras atlaikė ir ekonominės krizės smūgius. Nors krizė palietė ir sukrėtė Europos ekonomikos rinką, euro kuras ir stabilumas nuo to nepakito. Be to, lyg rūmų debiutantė, euras jau turi ir savo gerbėjų, besirikiuojančių į eilę ir pasirengusių išsiskirti su savo nacionaline valiuta, rašo „Time“.
Tai itin aukštas pasiekimas valiutai, kurios vienintelis tarptautinis konkurentas yra JAV doleris. Dolerio istorija ir pasiekimai siekia du šimtmečius. Jis buvo laikomas nepakeičiama valiuta tarptautiniuose sandėriuose. Tačiau viskas ėmė keistis 1999-ųjų sausio pirmąją, kai ES valstybės „pririšo“ savo nacionalines valiutas prie euro, su jo nekintamu kursu. Po trejų metų euras tapo ne tik nominalia, bet ir realia ES valiuta, itin greitai pakeitusia nacionalines Euro zonos šalių valiutas.
Euro zonai šiandien priklauso 15 valstybių, kuriose viso gyvena apie 320 milijonų gyventojų. Tačiau ir kitos ES šalys, bei kai kurios norinčios jomis tapti jau pririšo savo nacionalines valiutas prie euro, o ne dolerio.
Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso įsitikinęs, kad euras prisidėjo prie mažesnės infliacijos ir didesnio kainų stabilumo visose jį priėmusiose šalyse. „Paprastai kalbant, euras veikia“, – minėdamas sukaktį pareiškė jis. Šios sukakties proga prie euro zonos prisijungė dar viena valstybė - Slovakija.
Dar aštuonios valstybės, tarp jų ir Lietuva, užsibrėžė tikslą kaip įmanoma greičiau tapti euro zonos narėmis. Tiesą sakant, ekonominė krizė privertė ir nenorėjusius euro ES narius pradėti svarstyti kitas galimybes. Danai, kurie prieš devynis metus atmetė pasiūlymą paversti eurą nacionaline šalies valiuta, kovo mėnesį rengia naują referendumą šiuo klausimu. Islandija, kuri net nėra ES narė, taip pat svarsto galimybes „prisijungti“ prie Europos po to, kai jos kronos kursas nukrito beveik 80 procentų euro atžvilgiu rugsėjo ir spalio mėnesiais. Ir didžiausias prizas – Didžioji Britanija, kuri, kaip kalbama, sparčiai krentant svaro kursui, taip pat pratinasi prie minties prisijungti prie euro zonos.
Žinoma, euro įsigalėjimas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje yra kur kas ilgesnis procesas, tačiau pirmasis dešimtmetis neabejotinai gali pasigirti rimtais pasiekimais.
