Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2016 01 05, 08:07

Ar Lietuvoje verslo dovanas pakeis labdara?

JAV ir Vakarų Europoje daugiau nei dešimtmetį gyvai aptarinėjama gana jauna tradicija Kalėdų proga aukoti verslo partnerių ir klientų vardu labdarai, o ne pirkti tradicines verslo dovanėles. Apie tai jau keleri metai kalbama ir Lietuvoje. Kas paverčia šią tradiciją tokia „užkrečiama“, ir kokiais keliais ji prigyja Lietuvoje?
Kalėdinės dovanos
Kalėdinės dovanos / Vida Press nuotr.

Žąsų pulkas – kaip verslo dovana  

Viena seniausių nevyriausybinių organizacijų pasaulyje – „Heifer International“ – kasmet prieš Kalėdas pradeda didžiulę kampaniją, skatinančią amerikiečius paaukoti naminį gyvūną skurstančiai šeimai kitame pasaulio krašte.

Šiemet tarp „žvaigždžių“, aprengtų kalėdiniais drabužėliais, – lamos, viščiukai ir ožiukai. Kalėdinis „Heifer International“ dovanų katalogas pritaikytas ir aukojančioms įmonėms, todėl paaukoję vos po kelis dolerius, darbuotojai gali savo įmonės kliento ar partnerio vardu nupirkti ir paaukoti naminį gyvūną ar net visą gyvūnų ir augalų „rinkinį“, iš anksto sukomplektuotą dosniausiems aukotojams.

„Heifer International“ pavyzdys – vienas ryškiausių, kaip nevyriausybinės organizacijos prisideda prie naujos tradicijos, ir paverčia tokio aukojimo patirtį ne tik prasminga, bet ir smagia patirtimi. 

Lietuvoje per 2009 m. Kalėdas taip pat įvyko savo originalumu įsimenanti ir aukojimo azartą skatinanti akcija, kurią įgyvendino „Swedbank“ kartu su aukojimo portalu „Aukok.lt“. Kiek trumpiau nei mėnesį bankas įsipareigojo padvigubinti kiekvieną per jo elektroninės bankininkystės sistemą paaukotą sumą. Tačiau vėliau didesnių iniciatyvų, akcentuojančių kitokias verslo dovanas, Lietuvoje nebuvo.

Pagrindiniai mūsų aukotojai vis dar yra fiziniai asmenys, tačiau nuolat didėja įmonių skaičius. Ypač tai išryškėja metų pabaigoje, kai įmonės tiksliai pamato savo metinius rezultatus ir nusprendžia, kiek pinigų gali skirti paramai, – pasakoja I.Langaitė.

Vis daugiau įmonių naudojasi aukojimo portalu    

Vis dėlto per šventes aukojančių verslo įmonių skaičius kasmet auga.

„Pagrindiniai mūsų aukotojai vis dar yra fiziniai asmenys, tačiau nuolat didėja įmonių skaičius. Ypač tai išryškėja metų pabaigoje, kai įmonės tiksliai pamato savo metinius rezultatus ir nusprendžia, kiek pinigų gali skirti paramai. Džiugina tai, ką matome – vis dažniau net labai mažos įmonės, neturinčios didelių apyvartų, randa pinigų labdarai“, – pasakoja portalo „Aukok.lt“ įkūrėja Inga Langaitė.

Šiame kol kas vieninteliame aukojimo portale Lietuvoje verslo įmonės, nusprendusioms pakeisti kalėdines dovanas labdara, gali rasti sąrašą projektų, kuriems reikia pagalbos – nuo programų skurdo mažinimui iki skubios paramos sunkiai sergantiems vaikams.

„Aukok.lt“ duomenys rodo, kad rinkdamasis, kam skirti pinigus, verslas beveik nesiskiria nuo fizinių asmenų – abiem atvejais daugiausiai dėmesio sulaukia vaikai, kuriems reikia paramos.

„Nors aukojamos sumos ir aukojimo strategijos skiriasi – kai kurios įmonės nuolat aukoja tiems patiems tikslams, o kitos kaskart renkasi skirtingas organizacijas ir sritis, – tačiau pagalba vaikams yra aiškus prioritetas“, – pasakoja I. Langaitė.

Kam aukoti, atsirenka savarankiškai

Kone seniausia verslo aukojimo tradicija Lietuvoje galima būtų pavadinti „savarankišką“ aukojimą, kai įmonės savo nuožiūra ir savo vardu dalį kalėdinio biudžeto paaukoja kilniems tikslams.

Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį viena pirmųjų tokių aukotojų tapo draudimo bendrovė „If“, per Kalėdas parėmusi A.Lindgren vaikų paramos projektą, kurį Lietuvoje įgyvendino organizacija „Gelbėkit vaikus“. Tokio aukojimo tradiciją įmonė perėmė iš Skandinavijos, kurioje įsikūrusi motininė bendrovė „If P & C Insurance“, daug metų remianti panašaus pobūdžio projektus.

Šiemet tokį aukojimą pasirinko ir mažų įmonių kategorijai priklausanti kredito unija „Amber“. Per Kalėdas jos klientai gaus atviruką, kuriame nurodoma, kad kalėdinėms verslo dovanoms skirtą sumą įmonė paaukojo „Jaunimo linijai“, teikiančiai nemokamą emocinę pagalbą telefonu ir elektroniniais laiškais.

Aukoti šiai organizacijai „Amber“ nusprendė dėl vis dar itin aukšto savižudybių skaičiaus Lietuvoje.

„Tikimės, kad mūsų parama padės pasiekti artimiausią „Jaunimo linijos“ tikslą – atsiliepti bent į 1 iš 3 gaunamų skambučių. Be to, tokia dovana klientams primena svarbiausią – kiekvienas galime prisidėti prie didelių problemų sprendimo, nebesame vien stebėtojai“, – sako „Amber“ valdybos pirmininkė Lina Petrauskaitė.

Panašiai galvojančių įmonių yra ir daugiau. Tarp „Jaunimo linijos“ rėmėjų – ir stambios bendrovės, tokios kaip „Teo“ bei „Tele2“, ir mažesnės, pavyzdžiui, saugos tarnyba „Argus“.

O štai kitos nevyriausybinė organizacijos – „Maisto banko“ – rėmėjų sąrašas dar ilgesnis. Jame – ir didieji prekybos centrų tinklai, ir mobiliojo ryšio operatoriai, ir mažesnės įmonės.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką