Tokia tendencija paaiškėjo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje.
Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc. gyventojų sakosi pradėję labiau taupyti, nes stengiasi sukaupti santaupų, 6 proc. žmonių teigia jau dabar ėmė keisti litus į eurus. Dar 8 proc. apklaustųjų perka arba iki euro įvedimo dar ketina įsigyti reikalingų daiktų.
Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro.
Tyrimas rodo, kad dažniau papildomu namų ūkio finansiniu saugumu rūpinasi didesnes pajamas turintys gyventojai. Daugiau uždirbantys žmonės ir iki šiol labiau rūpinosi savo turtu bei šeimos finansine apsauga.
Papildomų daiktų prieš euro įvedimą dažniau ketina įsigyti vyriausios kartos (56 metų ir vyresni) žmonės ir kaimo gyventojai. Tai M.Jundulas sieja su senuoju įpročiu kaupti atsargas prieš bet kurį didesnį pasikeitimą valstybės gyvenime.
Vidurinės ir jaunesnės kartos gyventojai, keičiantis nacionalinei valiutai, ypatingų pokyčių neprognozuoja, jie lanksčiau įvertins ir galimus kainų svyravimus, susijusius su valiutos konvertavimu.
