Greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės „Credit day“ vadovas Andrius Gasparavičius, kalbėdamas apie dabartinę rinkos situaciją, sakė: „Artėjant žiemai ir švenčių laikotarpiui greitųjų vartojimo paskolų poreikis tik didės, nes dėl sudėtingų sąlygų verslo rinkoje ir prastos ekonominės situacijos šalyje žmonėms dažnai trūksta apyvartinių lėšų. Taip pat dėl įtampos verslo sektoriuje dažnai darbdaviai vėluoja mokėti darbuotojams atlyginimus, o įsipareigojimai už išsimokėtinai įsigytas prekes ar paslaugas nelaukia. Klaidingai manoma, kad gyventojai greituosius vartojimo kreditus ima norėdami įsigyti prabangos prekių ar paslaugų, dažnai tokiomis paskolomis stengiamasi padengti įsipareigojimus, susijusius su buitinėmis paslaugomis, ar tiesiog papildyti piniginę iki algos.“
Galvos skausmas – neapmokėtos sąskaitos
„Credit day“ vadovo teigimu, dažnai žmonės kreipiasi į greituosius vartojimo kreditus išduodančias įmones norėdami išvengti nemalonaus bendravimo su kitais kreditoriais, mat greitųjų kreditų įmonių veiklos specifika nereikalauja iš kliento pristatyti sąrašo paskolos ėmimo metu turimų kitų finansinių įsipareigojimų. Kredito išdavimo operatyvumą lemia tik pagrindiniai mokumą pagrindžiantys kriterijai.
Šių metų pradžioje Lietuvos gyventojams išduotų greitųjų kreditų skaičius siekė 53 mln. litų, o tuo pačiu metu 2008-aisias šių kreditų buvo išduota 6 mln. litų.
„Sunkmečiu, kai sunku nuspėti, kas laukia rytoj, įvairūs kreditoriai smarkiai sugriežtino vartojimo paskolų išdavimą ir ėmėsi gana griežtų priemonių norėdami prispausti nemokius klientus: konfiskuojamas už įsiskolinimus įkeistas nekilnojamasis turtas, išperkamąja nuoma įsigyti automobiliai ir panašiai.“
Pasak įmonės vadovo, tokia padėtis rinkoje yra suprantama, nes nemažai potencialių klientų prarado darbą ir neteko nuolatinio pajamų šaltinio: „Tokiu atveju greituosius vartojimo kreditus išduodančios įmonės tarsi imasi tarpininko vaidmens, mat jos padengia apyvartinių lėšų stygių rinkoje. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vienas kreditas imamas siekiant padengti kitą, tačiau toks elgesys nėra dažnas ir yra paties kliento nesugebėjimo planuoti finansų pasekmė“, – kalbėjo A.Gasparavičius.
Neišgalintiems mokėti – kredito grąžinimo atidėjimas
Artėjančios didžiosios metų šventės, ekonomistų teigimu, neatneš prekybininkams tokio didelio pelno kaip iki šiol, tačiau šis laikotarpis neabejotinai paskatins bent laikiną vartojimo augimą, tad ir greitųjų paskolų poreikis didės. Kitas svarbus ekonomikos veiksnys, lemiantis skolinimosi mastų augimą, yra tai, kad žiemos laikotarpiu nedarbo lygis šalyje būna didesnis, nes kai kurių profesijų atstovai darbo rinkai nėra reikalingi dėl sezoniškumo.
Nereikia pamiršti, kas pragyvenimas, ypač didmiesčiuose, dėl išaugusių šildymo ir kitų paslaugų kainų žiemą yra brangesnis ir tai skatins gyventojus ieškoti kitų, nors ir laikinų, finansinių alternatyvų. „Greitieji vartojimo kreditai gelbsti, kai norima laiku atsiskaityti už prekes ir paslaugas, stengiamės pagelbėti atsidūrusiems ypač sunkioje finansinėje padėtyje, esant reikalui, kredito grąžinimą galima atidėti, kol kliento finansinė situacija pagerės“, – kalbėjo A.Gasparavičius.
Fiksuojamas paskolų poreikio augimas
Didėjantį gyventojų poreikį skolintis iš greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių atspindi ir statistika. Remiantis Lietuvos valstybinio statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvos gyventojams išduotų greitųjų kreditų skaičius siekė 53 mln. litų, o tuo pačiu metu 2008-aisias šių kreditų buvo išduota 6 mln. litų. Žinoma, neišvengiamai didėja ir gyventojų skolos juos teikiančioms įmonėms: 2008-aisiais per pirmąjį ketvirtį jos siekė apie 10 mln. litų, o tuo pačiu metu 2009-aisiais – jau 89 mln. litų.
Nors Lietuvoje sėkmingai įsitvirtinusios greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės žvalgosi ir į kaimynų rinkas, iki kitų Europos šalių mums dar toli, mat, pavyzdžiui, Vokietijoje greitųjų vartojimo kreditų apyvarta siekia 130 milijardų eurų per metus. Skirtumas tas, kad svetur greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės nesusiduria su tokiu dideliu komercinių bankų spaudimu.
