Savivaldybės darbo grupė aiškinosi, kodėl lapkričio mėnesį sąskaitos už šildymą buvo neįprastai didelės. Tirti buvo 6609 namai. Iš jų 1908 namų šilumos suvartojimas lapkritį, palyginti su 2010 metų lapkričiu, buvo mažesnis, 2161 padidėjo šilumos suvartojimas. Visiškai neaišku, kodėl šilumos suvartojimas augo 507 tirtuose namuose.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, dirbęs Savivaldybės sudarytoje darbo grupėje, sakė, kad nėra jokių įrodymų, kad buvo naudojama nuotolinio šilumos punktų valdymo sistema, galima remtis tik „Vilniaus energijos“ tvirtinimu, kad ji to nedarė ir bendrovės samdytos auditorių kompanijos išvadų. Esą negauta nė vieno skundo dėl ryškiai padidėjusios temperatūros gyvenamosiose patalpose. Išvadas apie tai turėtų pateikti Energetikos inspekcija, šiuo metu tęsianti tyrimą dėl šilumos kainų Vilniuje lapkričio mėnesį.
Viena priežasčių, kodėl sąskaitos už šildymą buvo didesnės, gali būti nepalankios klimatinės sąlygos.
„2011 metais klimatinės sąlygos sudarė prielaidas didesniam šilumos suvartojimui. Vilniuje taip pat buvo mažiau saulės, dėl to šilumos suvartota daugiau“, – sakė V.Lukoševičius.
Be to, dalyje pastatų netinkamai buvo deklaruotas karštas vanduo. Nedeklaruotas vanduo buvo priskirtas šildymui, todėl augo sąskaitos už šildymą.
Kai kurių namų, V.Lukoševičiaus teigimu, šilumos energijos suvartojimas yra pagrįstai didesnis, tačiau dėl kai kurių pastatų reikėtų atlikti išsamų tyrimą.
„Energetikos inspekcija yra atsakinga, mes tik galime konstatuoti, kad kai kurie skaičiai įtartini ir juose reikia atlikti tyrimą. Gali būti, kad po šilumos perdavimo, kai kuriuose pastatuose atsirado kompetencijos trūkumas“, – reziumavo V.Lukoševičius.
Vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, brango šiluma ir dėl smarkiai išaugusių dujų kainų, be to, kai kurie pastatų administratoriai nesugebėjo tinkamai reaguoti į pasikeitusią šilumos gamybos, tiekimo ir administravimo tvarką.
Už šildymą vilniečiai moka brangiau ir, mero Artūro Zuoko žodžiais tariant, už politikavimą – dabar gyventojai moka dar 2007 metais susikaupusią skolą už kurą.
Pasibaigus skolos už kurą išmokėjimo laikotarpiui jau gegužės mėnesį šiluma Vilniuje atpigs 7 proc.
Priminsime, kad dėl galimų nusižengimų įstatymams Energetikos inspekcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. „Vilniaus energija“ išrašinėjo sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei leistina (32-34 dienas), nepateikė įrodymų, kad po lapkričio mėnesio, kai šilumos gamyba buvo atskirta nuo tiekimo ir administravimo, nereguliavo šilumos punktų nuotoliniu būdu.
„Dalkia“ – gruodis pigesnis nei prieš metus
Tuo metu „Vilniaus energiją“ valdanti Prancūzijos energetikos kompanija “Dalkia” anksčiau antradienį pranešė, kad 2011 metų gruodžio mėnesio sąskaitos už šildymą yra mažesnės nei prieš metus.
„Nors šilumos kaina Vilniuje per metus užaugo nuo 21,1 iki 26,35 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), mažesnes sąskaitas lėmė šiltesni orai. Vidutinė gruodžio oro temperatūra sostinėje buvo 1,2 laipsnio šilumos, o 2010-ųjų gruodį – 7,6 laipsnio šalčio“, – rašoma pranešime.
„Jeigu ne drastiškai per metus brangusios dujos, kurios augino šilumos kainą, vilniečių sąskaitos už gruodį suvartotą šilumą būtų buvę dar mažesnės“, - sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Gamtinės dujos šilumos tiekimo įmonėms 2011 gruodžio mėnesį kainavo 1914 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, 2010-ųjų gruodį dujų kaina sudarė 1414 Lt/tne.
„Vilniaus energijos“ skaičiavimu, standartinis 53 kv. metrų ploto butas nerenovuotame senos statybos daugiabutyje 2011 metų gruodį vidutiniškai suvartojo 1006 kWh šilumos energijos, kuri kainavo 289 litus. Analogiškam butui apšildyti 2010-ųjų gruodį reikėjo vidutiniškai 1665 kWh šilumos, kuri kainavo 383 litus.
Praėjusį gruodžio mėnesį bendrovė „Vilniaus energija“ pagamino ir sostinės gyventojams patiekė 33,3 procento mažiau šilumos nei 2010-ųjų gruodį. 2011 metų gruodį „Vilniaus energija“ pagamino kiek daugiau nei 352,67 tūkst. MWh šilumos energijos. 2010-ųjų gruodį buvo pagaminta beveik 528,67 tūkst. MWh šilumos.
