„Numatyta, kad bus atliekama bendra EK studija, kur toks terminalas galėtų būti statomas. Su kolega estų ministru matome tam tikrus Latvijos privalumus. Pirmiausia – Inčukalno požeminę gamtinių dujų saugyklą. Bet šiuo atveju turime įvertinti ir pasirengimą dujų rinkai. Mes patys statome nedidelį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kurį turime baigti iki 2014 metų. Pagal ES Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvą iki tų metų privalome užtikrinti dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų išskaidymą“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė A.Sekmokas.
Jo nuomone, Latvijos sprendimas blokuoti sinchroninį Baltijos šalių prisijungimą prie Europos elektros tinklų buvo „tam tikras neapsižiūrėjimas iš Latvijos pusės“.
„Per neseniai vykusį premjerų susitikimą Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis nebekėlė šio klausimo ir nebesiejo Visagino projekto su jų gamtinių dujų terminalo projektu. Manau, kad tai buvo tam tikras neapsižiūrėjimas iš Latvijos pusės, nes jau anksčiau buvo aiškūs premjerų susitarimai dėl visų projektų, taip pat ir dėl sinchroninio prisijungimo prie ES elektros sistemos. Galų gale tai jau buvo suderinta Baltijos energijos rinkos ir jungčių plane (BEMIP)“, – kalbėjo ministras
A.Sekmokas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad toks kaimynės poelgis trukdo Lietuvos ir Estijos siekiui įsijungti į Vakarų energetikos sistemą.
Pasak Lietuvos spaudos, Latvija šantažavo Lietuvą dėl elektros energetikos sistemos sinchronizavimo ir mainais už paramą šiuo klausimu reikalavo palaikymo regioniniam SGD terminalui Rygoje. Latvijos ministras Danielis Pavlutis ES energetikos ministrų taryboje pareiškė, kad Latvija siekia išlikti Rusijos energetikos sistemoje.
Lenkijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, ekonomikos ministras Waldemaras Pawlakas pareiškė, kad Latvija, siekianti Rygoje statyti regioninį Baltijos šalių SGD terminalą, iš Lietuvos ir Estijos pareikalavo garantijų. Jų negavusi, Latvija blokavo ES pasiūlymą dėl sinchroninio Baltijos šalių prisijungimo prie Vakarų Europos elektros tinklų.
