Naujos dujomis varomos jėgainės Kaune projektas neturėtų būti plėtojamas kaip neatitinkantis šalies energetikos strategijos, dienraščiui „Verslo žinios“ pareiškė ministras.
„Aš nemanau, kad naujos jėgainės Kaune projektas turėtų būti toliau plėtojamas. Ar Lietuvai būtų priimtinos investicijos, kurios diegtų nešvarias technologijas. Manau, kad ne“, – sako A. Sekmokas.
Ministras atsargiai vertina šilumos poreikio motyvą ir, užuot visą šilumos paklausą atidavus vienam dideliam gamintojui, siūlo įvertinti, ar nebūtų įmanoma skatinti didesnę konkurencinę aplinką: „Mes turėtume įvertinti biokuro katilo Petrašiūnų jėgainėje, „Fortum Heat Lietuva“ investicijų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje suteikiamas galimybes, kurios atitiktų šalies strateginius interesus,“ – sakė A.Sekmokas.
Pasak jo, remdamasi vien įstatymais Vyriausybė turėtų apsvarstyti šią problemą kuo greičiau, kad būtų kuo mažiau nepatenkintų dėl neišsipildžiusių lūkesčių.
2002 metais Kauno termofikacijos elektrinę pirkdamas rusų dujų koncernas „Gazprom“ sumokėjo 116,5 mln. litų ir įsipareigojo investuoti dar 400 mln. litų, tačiau prieš porą metų elektrinės vadovai pakeitė planus ir Kaune pristatė naujos 350 MW galios kogeneracinės jėgainės statybos projektą – Kauno elektrinė.
