Tiesiogiai

Tiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentaraiTiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentarai

Atlyginimų pjūties metas

Seimas ketvirtadienį plušo iš peties – nurėžė ne tik dalį savo, bet ir būrio valstybės tarnautojų bei pareigūnų atlyginimų. Kitą savaitę tas pats gresia teisėjams.
Seimas
Seimas / Redo Vilimo/BFL nuotr.
Temos: 1 Seimas

Tautos išrinktieji sutartinai atsisakė beveik 500 litų parlamentinei veiklai skirtų lėšų, negailestingai apkarpė Seimo vadovų reprezentacines išlaidas ir sumažino komitetų pirmininkų telefono pokalbių limitus.

Siūlymus mažinti politikų ir valdininkų atlyginimus lydėjo kalbos apie socialinį teisingumą, moralę ir atsakomybę. Priimti įstatymai galios metus ir aštuonis mėnesius. Tikintis, kad per tą laiką krašto ūkio padėtis pagerės, algas po sunkmečio planuojama grąžinti į šiandienos lygį. Veikiausiai jau kitą savaitę Seimas turės apsispręsti, kiek apkarpyti Valdo Adamkaus atlyginimą. Vyriausybė mano, kad jis gali būti mažinamas nuo 28 tūkst. iki 23 tūkst. litų.

Ne laikas puotauti

Paprasti Seimo nariai nuo gegužės 1–osios gaus 1100 litų mažesnę algą. Parlamentinei veiklai skirtos lėšos sumenks 446 litais – nuo 3800 iki 3354 litų. Seimo pirmininkas ir premjeras praras po 1,5 tūkst. litų savo algos, jiems liks 10,8 tūkst. litų. Parlamento vadovas neteks 2,2 tūkst. litų iš savo mėnesinio reprezentacinio fondo, jame liks 4,5 tūkst. litų. Valdančiųjų siūlymai nemažinti šio fondo (esą jis jau buvo apkarpytas) sulaukė smarkaus opozicijos atstovų pasipriešinimo. „Kodėl Seimo vadovybė maro metu turi „baliavoti“?“ – piktinosi „tvarkietis“ Julius Veselka. „Seimo pirmininkas yra atsisakęs atlyginimo, tai tegul jį naudoja reprezentacijai“, – išeitį siūlė socialdemokratas Justinas Karosas. „Galime sumažinti tiek, kad Lietuva pavirs LTSR“, – koalicijos kolegoms priminė konservatorius Emanuelis Zingeris.

Pasigedo solidarumo

Diskusijos dėl atlyginimų dydžio buvo kur kas aštresnės nei dėl parlamentinės veiklos išlaidų apkarpymo. Pastaruoju klausimu balsuota vieningai. Prieš atlyginimų mažinimą vieningu frontu stojo socialdemokratai. Jų argumentas – algos karpomos neproporcingai ir nelogiškai, dėl to vadovaujantys asmenys esą nukenčia kur kas mažiau nei žemesnės grandies tarnautojai. „Aukštų valdininkų algas galėjome mažinti gerokai daugiau, jie dar gauna įvairių priedų. Kur tas solidarumas ir moralė?“ – klausė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Su tokiais teiginiais nesutiko premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, procentine išraiška vadovų algos mažėja daugiausia. „Šis balsavimas – visų mūsų nuoširdumo ir padorumo testas“, – pareiškė premjeras. Socialdemokratas Algirdas Sysas ragino valdančiuosius įvesti progresinius mokesčius, tuomet, pasak politiko, atsirastų tikras solidarumas. „Prieš pusantro mėnesio mums siūlyta atlyginimus susimažinti 50 proc., tačiau tada mums tai pasirodė per daug. Neabejoju, kad liepą šį rodiklį pasieksime“, – reziumavo „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Seimui vakar pataisius ir Valstybės tarnybos įstatymą, dalies atlyginimo neteks aukštų kategorijų valdininkai – krašto vadovų patarėjai, ministerijų departamentų vadovai. Jų atlyginimai vidutiniškai sumažės 700 litų. Tad aukščiausios – 20 kategorijos valdininkas gaus 5415 litų atlygį (neskaičiuojant priedų).

Iki teisėjų neprieita

Teisėjų atlyginimų parlamentarai vakar nespėjo sumažinti. Socialdemokratų frakcijai paprašius klausimas nukeltas iki kitos savaitės.

Pagal Vyriausybės parengtą projektą labiausiai sumažėtų Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko ir KT teisėjų atlyginimai. Vadovo piniginė suplonėtų 4,5 tūkst. litų, kitų – 4 tūkst. litų. Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas prarastų 1,2 tūkst. litų, AT teisėjai – apie tūkstantį. Vyriausiojo administracinio teismo vadovas netektų 1,1 tūkst. litų (jam liktų 8,7 tūkst. litų), teisėjai – maždaug tūkstančio litų (gautų 7,8 tūkst. litų).

Apylinkių teismų teisėjai, iš visų teisėjų uždirbantys mažiausiai, taip pat nukentėtų – prarastų po 800 litų ir gautų po 5,9 tūkst. litų.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į aukščiausius valdžios atstovus mėgindama atkreipti dėmesį į šių teismų padėtį ir pagrįsti, kodėl negalima mažinti teisėjų atlyginimo. Teigiama, kad darbo krūvis per pastaruosius metus išaugo beveik 26 proc., o kai kur – net 45 procentais. Beveik visuose apylinkių teismuose trūksta teisėjų, todėl dirbančiųjų krūvis tampa nepakeliamas. Apkarpius atlyginimus, anot pareiškimo, gali nebelikti kam dirbti – nepaisant „teisėjų sąmoningumo ir pilietiškumo“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius