„Negalima norėti visko iškart“, – taip šį faktą komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sako palaikąs naujojo „Klaipėdos naftos“ vadovo Roko Masiulio poziciją: dėl metų krovos kontrakto neverta investuoti kelių milijonų.
„Kita kalba, jei būtų gautos ilgalaikės garantijos. Klaipėda yra artimiausias uostas Navapolacko ir Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloms, todėl baltarusiams per čia apsimokėtų vežti. Tačiau ir „Klaipėdos nafta“ tokiu atveju turėtų būti įsitikinusi, kad čia nekalbama apie tris tanklaivius“, – kalbėjo uosto generalinis direktorius.
Savaitraščiui interviu davęs E.Masiulis teigė, kad tai, jog baltarusiai Klaipėdoje įkūrė savo ekspeditorių atstovybę, besirūpinančią krovinių pritraukimu į Klaipėdos uostą, visgi rodo perspektyvius santykius su jais.
„Žinome, kad baltarusiai aktyviai prekiauja su Venesuela, ir dalis šio prekių srauto, konkrečiai – ratinės technikos eksportas, irgi keliauja per Klaipėdą. Su Baltarusijos susisiekimo ministru Ivanu Sčerbo pasirašėme susitarimą dėl greitaeigio traukinio Vilnius–Minskas projekto plėtojimo. Artimiausiu metu kreipsimės į ES dėl dalinio šio projekto finansavimo. Visa linija būtų elektrifikuota, atskiruose maršruto ruožuose pakeisti geležinkelio bėgiai, o tai pagreitintų tiek krovinių, tiek keleivių kelionę“, – sakė susisiekimo ministras.
Gegužės pabaigoje pranešta, kad Baltarusijai siekiant importuoti naftą iš Venesuelos, jos tranzitui per Lietuvą trukdytų tik techninės kliūtys – valstybės valdomai įmonei „Klaipėdos nafta“ reikėtų papildomai investuoti, o reikalingos investicijos buvo skaičiuojamos.
