Naujausioje „Nordea“ apžvalgoje „Economic Outlook“ prognozuojama, šiais metais Baltijos šalių ekonomikos kris smarkiai: Estijos – 14, Latvijos – 18, Lietuvos – 16 procentų. Nuosmukio tempas sulėtės kitais metais. Estija smuktels 2,5, Latvija – 3, o Lietuva apie 4 procentais.
Kaip žurnalistams sakė „Nordea Bank Latvia“ vyriausiasis ekonomistas Andris Strazdas, ekonomikos augimo Baltijos šalyse galima tikėtis tik 2011 metais. Tada Latvijos bendrasis vidaus produktas paaugs 2 proc., Estijos – 1,5 proc. o Lietuvos – 1 procentu.
SEB banko analitikai naujausioje „Nordic Outlook“ apžvalgoje skelbia panašias prognozes. Jų teigimu, Baltijos šalių situacija stabilizuojasi, tačiau vis dar išlieka sudėtinga. Esą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tikimasi lėto atsigavimo ir defliacinių tendencijų kitąmet. Metinio realaus BVP didėjimo jie nelaukia iki 2011 metų.
Kaip prognozuoja SEB, šiemet Lietuvos BVP smuks 15,5, Latvijos – 17, o Estijos – 13,6 procento. Kitais metais, remiantis SEB prognozėmis, Baltijos šalių BVP toliau mažės. Lietuvos ekonomika smuks 3,5, Latvijos – 3, o Estijos – 0,3 procento. 2011 metais tikimasi, kad Lietuvos ir Latvijos BVP paaugs po 3, o Estijos – 4 procentus.
Nedarbo viršūnė – kitais metais
SEB banko analitikų teigimu, nedarbo lygis viršūnę pasiekti turėtų ne anksčiau kaip antroje 2010 metų pusėje. A.Strazdo vertinimu, pirmieji teigiami ženklai darbo rinkoje pasirodys 2011 metais.
„Nordea“ prognozuoja, kad šiais metais nedarbas Lietuvoje ir Estijoje sieks 15, o Latvijoje – 16 procentų. Kitais metais nedarbas dar labiau išaugs. Lietuvoje jis sieks 17, Estijoje – 18, Latvijoje – 18,5 procento. O 2011-aisiais nedarbas Lietuvoje ir Estijoje gali siekti 17,5, o Latvijoje – 18 procentų.
SEB neatmeta, kad skolinsimės iš TVF
„Pirmieji pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklai kol kas patvirtina Lietuvos ekonomikos atsigavimo po dvejų trejų metų scenarijų“, – komentuoja SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Jos teigimu, kylančios eksporto rinkos vidutiniu laikotarpiu suteiks mūsų šalies ūkiui išeitį iš sunkios situacijos. O palūkanų normų didėjimas pasaulyje antroje 2010 m. pusėje taip pat pernelyg anksti neužgniauš Lietuvos ekonomikos pakilimo galimybių.
„Kita vertus, tolesnio diržų veržimosi galimybės yra beveik išsekusios, todėl neatmestina šalies skolinimosi iš TVF, kaip iš patrauklaus kreditoriaus, tikimybė“, – patikino V.Tauraitė.
