„Nors analizės duomenys atskleidė gana skirtingą socialinės apsaugos srities padėtį Baltijos šalyse, visų trijų valstybių gyventojai susiduria su tuo pačiu iššūkiu – staigiu pajamų sumažėjimu susirgus ar netekus darbo“, – teigė tyrimą atlikusio „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Susirgus – papildomos išlaidos
Darbuotojas, kuris kiekvieną mėnesį moka valstybės socialinio draudimo įmokas, susirgęs įgyja teisę į ligos pašalpą. Tačiau visose trijose Baltijos valstybėse laikino nedarbingumo dienos nėra kompensuojamos šimtu procentu. Pavyzdžiui, 2762 litus neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirbančio Estijos piliečio, jei jis dėl ligos dvi savaites negali pasirodyti darbe, pajamos sumažėja 18 proc., Lietuvos gyventojo – 11 proc., Latvijos – 10 proc.
Gana dažnai tėvai negali dirbti ne dėl savo, bet dėl atžalų ligų. Tokiu atveju jiems taip pat priklauso pašalpa, tačiau penkios darbo dienos, praleistos slaugant susirgusį vaiką, pajamas Estijoje ir Latvijoje sumažina 8,7 proc., Lietuvoje – 1,5 proc.
Gana dažnai tėvai negali dirbti ne dėl savo, bet dėl atžalų ligų. Tokiu atveju jiems taip pat priklauso pašalpa, tačiau penkios darbo dienos, praleistos slaugant susirgusį vaiką, pajamas Estijoje ir Latvijoje sumažina 8,7 proc., Lietuvoje – 1,5 proc.
O.Bložienės teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pajamų sumažėjimas atrodo nedidelis, tačiau toks įspūdis apgaulingas. „Pagal anksčiau minėtą pavyzdį, pajamoms sumažėjus 11 proc., dvi savaites sirgęs Lietuvos gyventojas per mėnesį netenka kone 240 litų. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse ši suma yra pakankamai reikšminga didžiumos šeimų biudžetui. Juolab kad sergant patiriama papildomų išlaidų vaistams ar medikų priežiūrai“, − sakė O.Bložienė.
Darbo paieškos užtrunka net ir pusmetį
Kur kas didesni iššūkiai laukia tų, kurie netenka darbo. Visose trijose Baltijos šalyse gyventojai netekę darbo pirmąjį pusmetį susiduria su skausmingu pajamų sumažėjimu. 2762 litus (neatskaičius mokesčių) uždirbančio gyventojo atveju, jo pajamos Latvijoje sumažėja kone ketvirtadaliu, Estijoje – net 43 proc. Į sudėtingiausią padėtį patenka bedarbiu tapęs Lietuvos pilietis: pirmuosius mėnesius nedarbo išmoka jam nepriklauso, o vėliau siektų 650 litų arba net 70 proc. mažiau nei dirbant gautas atlygis.
Neretai kaupimo svarba nesureikšminama, nes, manoma, kad kol bus surastas naujas darbas, pakaks išeitinės kompensacijos, kuri Lietuvoje sudaro penkis bruto darbo užmokesčius (mokesčiai atskaitomi nuo visos sumos) atleidžiant daugiau nei 10 metų dirbusį darbuotoją be jo kaltės. Tačiau ekspertų teigimu, vien tik išeitine kompensacija pasikliauti nereikėtų.
„Tyrimai rodo, kad darbo netekęs žmogus gali užtrukti pusę metų ir ilgiau, kol susiras naują. Todėl darbo netekusiam gyventojui prireiks santaupų, kad pereinamuoju laikotarpiu jo įnašas į šeimos biudžetą nesumažėtų bei nenukentėtų tiek jo paties, tiek sykiu gyvenančių žmonių poreikiai. Mūsų nagrinėjamu atveju, kiekvieną mėnesį atidedant bent 10 procentų pajamų, sumą, kuri, įskaičius išeitinę kompensaciją, leistų ramiai gyventi bent pusę metų ieškant darbo, pavyktų sukaupti per pusantrų metų“, − skaičiuoja ekspertė.
„Pakankamas rezervas yra svarbus ne tik siekiant išlaikyti gyvenimo kokybę, patenkinti šeimos ir asmenines reikmes, bet ir vykdant prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankams ar kitoms finansų institucijoms. Ir nors dažnai viliamės, kad sirgti ar būti atleistam iš darbo – neteks, tačiau neretai gyvenime būna kitaip. Ruošiantis iš anksto, sudėtingus gyvenimo įvykius įveikti paprasčiau“, − apibendrino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
