„Sudėti visi įmanomi saugikliai, jog prioritetas skiriamas Lietuvos Respublikos piliečiams įsidarbinti“, – radijo stoties „Tau“ laidoje „Dienos svečias“ kalbėjo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė Vija Platačiūtė.
Apskritai Lietuvoje imigracija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra viena mažiausių.
„Lietuva nėra tradicinė imigracijos valstybė kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija“, – kalbėjo doktorantė.
Į Lietuvą atvykstančių imigrantų skaičius kasmet siekia vos 1–2 tūkst. Pavyzdžiui, 2010 metais į Lietuvą atvyko 5213 imigrantų, tačiau didžioji dalis jų buvo tiesiog namo grįžtantys lietuviai.
„80–90 proc. visų imigrantų yra tik grįžtantys lietuviai. Reali imigracija yra 1–2 tūkst.“, – sakė V.Platačiūtė.
60–90 proc. imigrantų atvyksta iš trijų valstybių – Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Įsitvirtinti Lietuvoje jiems nėra lengva. Darbdavys, norėdamas įdarbinti trečiosios šalies pilietį, pirmiausia turi paskelbti apie laisvą darbo vietą teritorinėje darbo biržoje ir laukti mėnesį. Jei per mėnesį neįsidarbina Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos narės pilietis, tokiu atveju darbdavys gali įdarbinti trečiosios šalies pilietį.
„Bet yra papildomų reikalavimų: įdarbinamas asmuo turi turėti darbo stažą, kvalifikaciją, darbdavys turi mokėti ne mažesnį nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir darbo leidimas paprastai išduodamas vieneriems metams su galimybe pratęsti iki dvejų metų. Po to jis turi išvykti iš šalies“, – sakė doktorantė.
Jos teigimu, požiūris į užsieniečius yra pasikeitęs – anksčiau, gatvėje sutikę kitos rasės žmogų, lietuviai stebėdavosi, o dabar esą kur kas tolerantiškesni, nors imigracija vis dar vertinama labiau neigiamai.
„Galima teigti, kad Lietuvos visuomenėje tvyro labiau neigiamas imigracijos suvokimas. Didesnė dalis visuomenės nepritaria, kad Lietuvoje gyvenantys imigrantai praturtina šalies kultūrinį gyvenimą, pavyzdžiui, kas, mano manymu, yra stereotipinis ir siauras požiūris. Be abejo, kad praturtina. Pamirštama teigiama imigracijos pusė, kuri neša kultūrines naujoves, toleranciją, didina žmonių išprusimą”, – pasakojo V.Platačiūtė.
