Kai kuriose bendrovėse, o ypač restoranuose ir kavinėse, darbuotojus vasarą pradeda pulti klastingos ligos. Restoranų savininkai demaskuoja šias dažnai vos kelias dienas trunkančias ligas, mat „sergantys“ darbuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis iš pajūrio, ežerų pakrančių, festivalių ir pan.
„Sirgdama“ važiavo dirbti į banketą
G.Andrijaitytė vien pastaruoju metu pasakojo susidūrusi su 5 atvejais, kai darbuotojai turi nedarbingumo pažymėjimus, bet iš tiesų atostogauja ar net uždarbiauja kažkur kitur.
Labai dažnai išsiaiškiname iš socialinių tinklų, nes jie nebijo įsidėti nuotraukų iš ten, kur jie tuo metu yra – būna prie ežero, kepa šašlykus arba užsiima kita veikla, kas tikrai nėra sirgimas namuose, – aiškino restorano atstovė.
„Labai dažnai išsiaiškiname iš socialinių tinklų, nes jie nebijo įsidėti nuotraukų iš ten, kur jie tuo metu yra – būna prie ežero, kepa šašlykus arba užsiima kita veikla, kas tikrai nėra sirgimas namuose. Kartais pasako kiti darbuotojai. Labai piktina tokia situacija, nes mūsų darbas stoja. Reikia ieškoti kito žmogaus, be to, turime apmokėti tą laiką, kai žmogus pasidaro sau laisvalaikį“, – pasakojo kavinių tinklo atstovė.
Ji tikino, kad net ir vasarą įmonė atostogų negaili, tačiau net ir jas susiplanavę darbuotojai vis tiek sugeba netikėtai „susirgti“, kad nuvažiuotų į festivalį.
„Per šiuos penkerius metus, kol dirbu šitoje įmonėje, nebuvo taip, kad neduotume atostogų, jeigu žmogus įspėja prieš kelias savaites. Išleidžiame geranoriškai, planuojame, kas ką pakeičia, tikrai problemos jokios nėra. Bet jeigu aš sužinau, kad turiu bilietus į festivalį, kuris vyks po poros dienų, tai ką man daryti? Aš pasiimu biuletenį. Viskas yra taip paprasta“, – kartėlio neslėpė moteris.
Pasak jos, kartais „sergantys“ darbuotojai paprasčiausiai išvyksta dirbti kitur: „Viena darbuotoja susirgo, tačiau iš kitų žmonių sužinojau, kad ji nuvyko padirbėti į banketus. Mes kiekvieno netikriname, bet tokių atvejų pasitaiko, žmonės meluoja.“
G.Andrijaitytė pasikviečia tokius darbuotojus pasikalbėti, tačiau jie meluoja, kad tikrai sirgo, nors darbdavys ir matė jų nuotraukas prie ežero, jūros ar kitur.
Viena darbuotoja susirgo, tačiau iš kitų žmonių sužinojau, kad ji nuvyko padirbėti į banketus, – pasakojo G.Andrijaitytė.
„Sodra“ yra labai didelis biurokratinis aparatas. Žmogus turiu biuletenį kelioms dienoms, o „Sodra“ pradeda nagrinėti tą reikalą, tarkime, po 14 darbo dienų“, – moteris, kurios atstovaujamame tinkle dirba apie 50 žmonių, piktinosi ir tuo, kaip „Sodra“ sprendžia šią problemą. Tai, jos nuomone, yra tiek privačių, tiek valstybės lėšų švaistymas. Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, o vėliau „Sodra“ moka 80 proc. žmogaus atlyginimo.
Problema – opi visam sektoriui
„Chačapuri“ tikrai nėra vienintelė viešojo maitinimo įstaiga, kurios darbuotojai, turėdami nedarbingumo lapelį, iš tiesų užsiima savo reikalais – dirba kitur arba pramogauja.
Dalis darbuotojų mato papildomą galimybę užsidirbti. 80 proc. atlyginimo iš „Sodros“ nedarbingumo metu gaunantys žmonės sugeba tuo metu įsidarbinti, taigi prisidurti nemenką sumą prie gaunamų pajamų iš valstybės.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė 15min pasakojo, kad tai išties yra labai dažna problema.
Ši karta nėra lojali, – reziumavo E.Šiškauskienė.
„Ši karta nėra lojali“, – pasakojo E.Šiškauskienė. „Sergantys“ darbuotojai neretai išvyksta savo ligos metu padirbėti nelegaliai į Palangą arba Nidą, kartais tiesiog panaudoja nedarbingumo dienas savo atostogoms.
Kartais nutraukia pašalpos mokėjimą
„Sodros“ duomenimis, ligos išmokų, pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus, skaičius vasarą nepadidėja. Atvirkščiai, birželis, liepa, rugpjūtis ir rugsėjis yra mėnesiai, kai išmokų išmokama mažiausiai – tiek atvejų skaičiumi, tiek išmokų sumomis, 15min tikino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Kita vertus, iš tiesų pasitaiko atvejų, kai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai mėgina piktnaudžiauti laikino nedarbingumo atvejais, pridūrė jis.
„Sodros“ specialistai nėra kompetentingi ir negali nuspręsti, ar nedarbingumo pažymėjimas išduotas pagrįstai, tai yra – įvertinti žmogaus sveikatos ir darbingumo būklę. Nedarbingumo pažymėjimus išduoda tik sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, kurie atsako už asmens sveikatos būklės įvertinimą“, – 15min rašo S.Jarmalis.
Net tuo atveju, kai kyla įtarimų, jog nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai arba žmogus sirgdamas pažeidžią elgesio nedarbingumo metu taisykles, pavyzdžiui, keliauja į užsienį, nors jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, priimti sprendimą dėl žmogaus sveikatos būklės ir darbingumo žmogus kviečiamas į nedarbingumo pažymėjimą išdavusios sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), aiškino specialistas.
Jeigu žmogus be pateisinamų priežasčių pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką, „Sodra“ ligos išmokos neskiria arba jos mokėjimą nutraukia nuo pažeidimo padarymo dienos.
„Sprendimas kiekvienu atveju priimamas individualiai, įvertinant visas aplinkybes ir faktus, turinčius įtakos sprendimo priėmimui. Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus apdraustiems asmenims turi teisę nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, „Sodros“ nedarbingumo kontrolės vyriausieji specialistai, tik remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Be to, elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus apdraustiems asmenims gali nustatyti ir jų darbdaviai, sudarę komisiją.
Jeigu elgesio taisyklų laikinojo nedarbingumo metu pažeidimą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai arba asmens darbdavio sudaryta komisija, „Sodra“ pakartotinai nevertina, ar asmuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu.
Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės suteikia vienodą teisę tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojams, tiek asmenų darbdaviams, tiek „Sodrai“ nustatyti elgesio taisyklių pažeidimo faktą.
Jeigu darbdavys pateikia dokumentus, patvirtinančius, jog apdraustasis pažeidė elgesio taisykles laikinojo nedarbingumo metu, priimami atitinkami sprendimai. Tačiau „Sodros“ specialistai patikrinimų asmens namuose dėl galimų elgesio taisyklių pažeidimų nedarbingumo metu neatlieka, aiškino S.Jarmalis.
Iš viso į Gydytojų konsultacines komisijas 2017 metais iškviesta daugiau kaip 32 tūkst. gyventojų.
