„Dauguma šalies gyventojų (81 proc.) gyvena daugiabučiuose ar nuosavuose namuose, kurie buvo statyti prieš daugiau negu 20 metų. Tad natūralu, kad žmonės jaučia poreikį periodiškai sutvarkyti savo būstą ir jį atnaujinti. Visgi, remonto mastą dažniausiai nulemia žmonių finansinės galimybės, taip pat svarbūs ir žmonių įpročiai“, – sako „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai Lietuvos gyventojai savo jėgomis ar su giminaičių pagalba atlieka kosmetinį būsto atnaujinimą, o sudėtingesnius remonto darbus – santechnikos, elektros instaliacijos, vamzdynų atnaujinimo, sienų mūrijimo ir perstatymo – palieka specialistų žiniai. Tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas kapitalinio remonto darbus pasiryžęs atlikti pats.
Savarankiškas namų atnaujinimas aktualesnis mažesnių miestų gyventojams
Tyrimas parodė, kad namų atnaujinimo darbus savarankiškai ar padedami giminaičių dažniau atlieka mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Apklausos duomenys byloja, kad savarankiškai ar su artimųjų pagalba namus remontuoja vidutinio amžiaus šeimas sukūrę Lietuvos gyventojai. Populiariausias Lietuvos gyventojų savarankiškai atliekamas darbas – sienų tapetavimas, dažymas, atnaujinimas. Šiuos darbus patys atlieka 42 proc. respondentų.
Būsto remontą sieja su geresne gyvenimo kokybe
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų (60 proc.) būsto atnaujinimą sieja su pagerėjusia gyvenimo kokybe, 58 proc. žmonių mano, kad namų remontas didina jų vertę.
Namų būklė, jų atnaujinimas ir jaukumas vienodai svarbus tiek vyrams, tiek moterims. Vis dėlto moterims labiau nei vyrams svarbi po remonto padidėjanti atnaujinto būsto vertė, o vyrai remontą labiau vertina kaip būdą išvengti įvairių rizikų, pavyzdžiui, gaisro dėl senos elektros instaliacijos ar šildymo sistemos, vandens pralaidumo dėl senų vamzdžių, ar vagysčių dėl senų langų ar durų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų (80 proc.) būtų linkę atnaujinti savo būstą, tačiau beveik trečdaliui žmonių (31 proc.) remonto poreikį riboja finansinės galimybės. Norintiems suremontuoti namus gyventojams patariame taupyti, reguliariai atidedant tam tikrą dalį pajamų būsimam būsto atnaujinimui.
„Tais atvejais, kai turimų santaupų nepakanka ir iškyla skubus remonto poreikis, viena iš alternatyvų gali būti ir banko paskola. Tačiau prieš skolinantis patariame gerai įvertinti savo finansines galimybes ir atidžiai apskaičiuoti, kokio dydžio įmokas galėtumėte mokėti bankui. Vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms patariame skolintis tiek, kad grąžinama visų jų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma neviršytų 40 proc. reguliarių šeimos pajamų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms rekomenduojama skolintis tik tiek, kad jų mėnesio įmokos sudarytų mažiau nei 20–30 proc. šeimos pajamų“, – sako J. Gumuliauskienė.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2012 m. kovo mėnesį. Jo metu buvo apklausti 1007 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
