Pastebima, kad vegetariškų kavinių patiekalais susigundo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Į vienintelę mieste vegetarišką kavinę kasdien ateina per šimtą žmonių. prieš trejus metus ją atidariusi verslininkė sako norėjusi įrodyti, kad vegetarai ne vien salotas valgo.
„Tiesiog suduriame galą su galu, o didelio verslo, kad turėti pelną ir kažką plačiau vystyti nėra galimybės. Brangu ta prasme, kad darbas yra brangus, mes viską darome nuo pat pradžios, neturime jokių pusgaminių“, – pasakojo „Rasayana“ savininkė Rasa Valiūnienė.
Galvoju, kad paklausa vegetarinių patiekalų didėja ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje, o ateina vasara ir žmonės norės dar daugiau lengvesnių patiekalų, – sakė „Žalias žiogas“ direktorė Birutė Sargūnienė.
Kitų kavinių meniu – vegetariškų patiekalų vos keli, tačiau verslininkai taip pat pastebi, kad klientai vis daugiau jų užsisako ne tik pietaudami, bet ir pobūviams. Pasak verslininkų, stengiamasi į dienos pietų meniu įtraukti nors vieną vegetarišką valgį.
„Suvartojimas pietų – du trečdaliai mėsiškų patiekalų, o trečdalis tų vadinamų vegetarinių, lengvesnių. Galvoju, kad paklausa vegetarinių patiekalų didėja ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje, o ateina vasara ir žmonės norės dar daugiau lengvesnių patiekalų“, – sakė „Žalias žiogas“ direktorė Birutė Sargūnienė.
Tačiau restoranų, kavinių ir viešbučių asociacijos atstovė Panevėžyje įsitikinusi, kad gaminti vegetariškus patiekalus verslininkams neapsimoka. Jos teigimu, klientai nori pigaus maisto, o pagaminti jį kartais brangiau nei mėsiškus valgius. Esą pakėlus kainas dėl mažos perkamosios galios nedaug panevėžiečių pajėgtų skanauti vegetariškų patiekalų restoranuose ar kavinėse.
