Degalų prekeiviai piktinasi per dideliais įkainiais už atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Konkurencijos taryba atliktų kratų nekomentuoja. Bankai taip pat nebuvo linkę atvirauti.
Degalinių tinklų atstovai, kurie piktinasi, kad bankai Lietuvoje taiko per didelius įkainius už atsiskaitymą kortelėmis, sako, kad bankų veiksmuose galima įžvelgti ir kartelinių susitarimų – mat dauguma Lietuvos komercinių bankų taiko labai panašius mokesčius.
Kad klientai patogiai atsiskaitytų kortele, prekybininkai bankams moka 1–3 proc. nuo apyvartos. Verslininkams tenka atseikėti ir ryšių bendrovėms už sujungimą terminalu.
„Tegul visi vairuotojai, atsiskaitantys kortele, žino, kad 7–8 centai nuo benzino litro kainos keliauja į banko kišenę“, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.
Kad klientai patogiai atsiskaitytų kortele, prekybininkai bankams moka 1–3 proc. nuo apyvartos. Verslininkams tenka atseikėti ir ryšių bendrovėms už sujungimą terminalu.
Prekybininkus įkvėpė Latvijos konkurencijos prievaizdų skirta bauda ten veikiantiems bankams. Už kartelinį susitarimą dėl mokamųjų kortelių įkainių jie buvo nubausti 27 mln. litų bauda.
„Nėra teisinga, kad Baltijos šalyse veikiantys tie patys bankai lietuviams, latviams ir estams taiko skirtingus mokesčius už atsiskaitymus kortele“, – sakė L.Vosylius.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo tik po to, kai degalinių tinklai sutiko atskleisti sutarties su bankais detales.
Kai degalinių savininkai kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prievaizdai paprašė papildomų duomenų.
Prekybininkai dvejojo, ar atskleisti konfidencialias sutartis. Tačiau galiausiai nutarė su taryba bendradarbiauti. Tokiu būdu Konkurencijos taryba gavo oficialius duomenis, kokius įkainius klientams taiko šalies komerciniai bankai.
Dėl per didelių bankų įkainių Lietuvoje mokamųjų kortelių skaitytuvai nėra taip išplitę kaip Latvijoje ir Estijoje – smulkesniems prekybininkams neapsimoka jų turėti.
Konkurencijos taryba anksčiau yra teigusi, kad stebi padėtį mūsų šalyje ir jau bendradarbiauja su latvių kolegomis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nesutinka, kad mūsų šalyje veikiantys bankai taiko didesnius įkainius nei taikomi kaimyninėse šalyse.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neseniai užsiminė, kad bankams teks keisti paslaugų įkainių ideologiją.
