Šios informacijos paviešinimas įstūmė į nemalonią padėtį buvusį Liuksemburgo hercogystės premjerą, naująjį Europos Komisijos pirmininką Jeaną Claude'ą Junckerį.
Finansų ministrai taip pat tikisi, jog pavyks išspręsti ginčą dėl reikalavimų Didžiajai Britanijai papildomai sumokėti į ES biudžetą 2,1 mlrd. eurų. Kai kurie jų ketvirtadienį sakė, jog tikėtina, kad gali būti susitarta dėl mokėjimo dalimis.
J.C.Junckeris į kritikos ugnį pateko ketvirtadienį, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.
Šių faktų paviešinimas gali pakenkti vos prieš savaitę prie Europos Komisijos vairo stojusiam J.C.Junckeriui, kuris prieš tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.
J.C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas sakė, kad politikos veterano šios informacijos paskelbimas neišmušė iš vėžių. Vis dėlto jis nedalyvavo ketvirtadienį planuotoje viešoje paskaitoje kartu su buvusiu Europos Komisijos vadovu Jacques'u Delors'u.
M.Schinas, kuris valandą kantriai atsakinėjo žurnalistams, užvertusiems jį klausimų lavina, pabrėžė, kad ES konkurencijos priežiūros pareigūnai jau tiria, ar Liuksemburgo mokestiniai susitarimai su JAV internetinės prekybos milžine „Amazon“ bei Italijos automobilių gamintojos „Fiat“ finansų padaliniu, negali būti laikomi neteisėta valstybės parama.
J.C.Junckerio atstovas sakė, kad jei bus nustatyta, kad Liuksemburgas pažeidė taisykles, „hercogystė turės imtis veiksmų padėčiai ištaisyti“.
Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager sakė, kad ji tęs tuos tyrimus ir tikisi susidaryti „labai aišku vaizdą“ šiuo opiu klausimu.
M.Vestager pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybėms atkakliai stengiantis suderinti naujas taisykles, dėl kurių tarptautinės bendrovės netektų galimybės nevaržomos naudotis mokesčių rojais visame pasaulyje, nuotaikos dėl mokesčių visiškai pasikeitė.
Smūgis Junckerio patikimumui
Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų.
J.C.Junckeris du dešimtmečius prižiūrėjo Liuksemburgo mokesčių politiką ir transformavo šią šalį iš apsnūdusio Europos užkampio į svarbų tarptautinį finansų centrą, per kurį savo reikalus tvarko šimtai didžiųjų pasaulio kompanijų.
Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie mokesčių politiką, kurią vykdė būdamas Liuksemburgo premjeru, J.C.Junckeris atsakė, jog nori, kad Europos Komisija atliktų nepriklausomą tyrimą, ir nesikiš į jos darbą.
Tačiau tai nepadėjo jam išvengti kritikos, o žaliųjų frakcijos Europos Parlamente vadovas Svenas Giegoldas pareiškė, jog paviešinti faktai yra „didžiulis smūgis“ J.C.Junckerio patikimumui.
Saraše: „Burberry“, „Heinz“
Tyrimą atlikusi ICIJ teigia, kad tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ 2002-2010 metais padėjo tarptautinėms bendrovėms užsitikrinti ne mažiau kaip 548 sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo.
ES jau vykdo tokios praktikos tyrimus „Amazon“ ir „Fiat“ bylose
Iš dokumentų paaiškėjo vadinamųjų išankstinių susitarimų dėl mokesčių (Advance Tax Agreements) – iš anksto suderėtų susitarimų, kuriuose nustatoma, kaip bendrovės bus apmokestinamos, – detalės. ES jau vykdo tokios praktikos tyrimus „Amazon“ ir „Fiat“ bylose.
ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet gali tirti, ar jose bendrovėms nesuteikiamas nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti laikomas neteisėta valstybės parama verslui.
Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.
Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna, ketvirtadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti euro zonos šalių ministrų susitikime, sakė, kad anksčiau tokia praktika buvo „visiškai teisėta“, tačiau dabar etiniu požiūriu ji gali nebeatitikti nūdienos normų.
Analogiški tyrimai atliekami dėl Airijos mokestinių susitarimų su technologijų milžine „Apple“ ir Nyderlandų susitarimų su didžiausiu pasaulyje kavinių tinklu „Starbucks“.
Londono miesto universiteto tarptautinės politikos profesorius Ronenas Palanas sakė, kad ICIJ tyrimas yra „veiksnys, keičiantis žaidimo taisykles“, ir Liuksemburgui jis padarys ne mažiau žalos nei buvo padaryta Šveicarijai ir Lichtenšteinui anksčiau nutekinta informacija“.
Tarp kompanijų, kurios pelnėsi iš tokių schemų, taip pat minimos „Burberry“, „Procter & Gamble“, „Heinz“, „JP Morgan“ ir „FedEx“.
„Kova su mokesčių vengimu turi būti pasaulinė“, – pabrėžė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Tarp kompanijų, kurios pelnėsi iš tokių schemų, taip pat minimos „Burberry“, „Procter & Gamble“, „Heinz“, „JP Morgan“ ir „FedEx“
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble sakė, kad Liuksemburgas dar turi „daug nuveikti“, kad pagerintų savo mokesčių politiką.
Kitas svarbus klausimas, kurį teks spręsti ES finansų ministrams – Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono atsisakymas apmokėti jo šaliai Bendrijos pateiktą 2,1 mlrd. eurų (7,25 mlrd. litų) sąskaitą, kuri turi būti padengta iki gruodžio 1 dienos.
Britanijos lyderis pareiškė, kad toks reikalavimas yra „nepriimtinas“ ir didina tikimybę, kad jo šalis nubalsuos pasitraukti iš ES per referendumą, planuojamą surengti 2017 metais.
Tuo tarpu Nyderlandai turi papildomai sumokėti 642 mln. eurų (2,22 mlrd. litų).
