Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 spalio 16d. 17:06

Didesnių mokesčių galėjo ir nebūti – tereikia užlopyti kiaurus biudžeto vamzdžius

Valdžiai ieškant, iš kur dar prigriebti eurų į valstybės biudžetą kitiems metams, dėliojant keliolika naujų ar didesnių mokesčių, ekspertai kelia antakį – to nereikėtų, jei būtų atliktos struktūrinės reformos. Iki šiol valstybėje yra šimtai milijonų eurų, kurie eina pro šalį ar guli nenaudojami. 15min studijoje vykusioje diskusijoje valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė vardijo aibes tokių šaltinių. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina pavargusiam plaukikui nekabinti ant kaklo akmens.

Vadina didesniu gyvulių ūkiu – ne laikas eksperimentams

N.Mačiulis įžvelgia, kad nauji mokestiniai pakeitimai įves netgi dar didesnį gyvulių ūkį, nei yra šiuo metu.

„Sutarimas tarp premjero ir prezidento, kad reikės naikinti mokestines lengvatas, ypač nepagrįstas mokestines lengvatas, kai skirtinga ekonomine veikla užsiimantys, bet vienodas pajamas gaunantys gyventojai moka labai skirtingus pajamų tarifus – šis pažadas kol kas šiame biudžete niekaip neatsispindi, jokios lengvatos nėra naikinamos. Priešingai, pvz., samdomiems darbuotojams maksimalus GPM didinamas nuo 27 iki 32 proc. tai atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio GPM padidėja ir tai yra dar didesnis gyvulių ūkis šia prasme“, – vertina N.Mačiulis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Živilė Simonaitytė ir Nerijus Mačiulis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Živilė Simonaitytė ir Nerijus Mačiulis

Pasak N.Mačiulio, niekas neneigia poreikio didinti socialines išmokas, tačiau jis kritikuoja atlikimo būdą.

„Daugybę socialinių ir ekonominių tikslų galima pasiekti nedidinant mokesčių, nedestabilizuojant mokesčių sistemos, neįvedinėjant labai eksperimentinių mokesčių, kurių beveik niekur pasaulyje nėra ir kurie gali turėti neigiamų pasekmių. Aš čia kalbu apie finansinio turto mokestį, kuris yra keliose valstybėse ir tų valstybių patirtis rodo, kad paskolos pabrangsta ir būna neigiamos pasekmės“, – įspėja N.Mačiulis.

Netinkamas metas eksperimentuoti su tokiais mokesčiais, ir tikrai galima visus tuos pažadus įgyvendinti be didesnių mokesčių

Jis įspėja, kad ekonomika lėtėja, pasaulio prekyba traukiasi, pagrindinė Lietuvos prekių pirkėja Vokietija jau patiria recesiją, o Lietuvos eksportas ėmė mažėti. Nauji mokesčiai, pasak ekonomisto, pačiu netinkamiausiu metu.

„Netinkamas metas eksperimentuoti su tokiais mokesčiais, ir tikrai galima visus tuos pažadus įgyvendinti be didesnių mokesčių“, – įsitikinęs N.Mačiulis.

Jis siūlo ekonomikai lėtėjant daugiau skatinti ekonomiką, pasinaudojant galimybe ilgam laikotarpiui skolintis nemokamai ar net minusinėmis palūkanomis, o taip pat ieškant efektyvumo šaltinių.

„Šiame kontekste svarstyti, kuris mokestis yra geresnis, kuris blogesnis, yra labai sudėtinga, nes mes čia matome galimai skęstantį plaukiką ir svarstome, kokį svarmenį jam geriau ant kaklo užkabinti, ar sveriantį kilogramą, ar du kilogramus. Mes turime kalbėti apie gelbėjimo ratą, tai yra, kokių priemonių reikia, kad ekonomikos augimas nesulėtėtų, kuomet eksportas nebeauga“, – įspėjo N.Mačiulis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Živilė Simonaitytė ir Nerijus Mačiulis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Živilė Simonaitytė ir Nerijus Mačiulis

Šimtai milijonų guli nepaliesti

Valstybė daug pinigų taško pro šalį ir nepasinaudoja galimybe pasiimti jau esančius pinigus nuo stalo. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Ž.Simonaitytė vardijo aibes tokių eilučių.

„Žiūrit į valstybės biudžetus ir kur mes leidžiame pinigus – rezervų tikrai yra. Kokią sritį beimsi: viešieji pirkimai, tai 12 proc. BVP, 4 mlrd. eurų sutarčių per metus. Nekilnojamojo turto vertė – vien valstybės NT išlaikymo sąnaudos daugiau kaip 200 mln. eurų per metus. Mokyklų tinklas – apie švietimą kalbam. Pusę pinigų bendrajam ugdymui mes išleidžiam tuščių pastatų ir mokyklų šildymui, infrastruktūros išlaikymui, o ne atlyginimų didinimui ir mokymo kokybei gerinti“.

Tikrai tų vietų, vidinių resursų, iš kur paimti pinigų, yra žymiai daugiau, negu tos kapeikos (mokesčiai – 15min), kur lengvai pasiekiamos ir kabo visiems prieš nosį

Anot jos, jei nuo viešųjų pirkimų sutarčių būtų sutaupyta bent 1-2 proc. BVP – gautas efektas pranoks visus kartu sudėtus naujus mokesčius.

Tačiau dar labiau stebina tai, kad valstybė tiesiog nepanaudoja pinigų tam tikrose programose – jie guli ant stalo ir laukia. Efektyviau panaudojus lėšas būtų galima sutaupyti 200 mln. eurų.

„700 mln. eurų per metus skiriama fiksuotoms programom, kurios perka sąsiuvinius su piešinukais apie aplinkosaugą, perka uniformas ir visokius panašius dalykus. Mes turime tiek sričių, kur galima būtų sutaupyti, ir mes kalbame ne apie kelis milijonus, ne apie keliolika“, – kalbėjo Ž.Simonaitytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Živilė Simonaitytė ir Nerijus Mačiulis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Živilė Simonaitytė ir Nerijus Mačiulis

Dar ji paminėjo šešėlį – čia įvairiais skaičiavimais slepiasi per 1 milijardą eurų, vertinant PVM atotrūkį.

„Mes įsidiegėme išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, dėl jos egzistavimo per paskutinius dvejus metus mes surinkome 11 milijonų eurų daugiau. Tai mes vienoje pusėje turim milijardą, kitoje pusėje – 11 milijonų eurų. Tikrai tų vietų, vidinių resursų, iš kur paimti pinigų, yra žymiai daugiau, negu tos kapeikos (mokesčiai – 15min), kur lengvai pasiekiamos ir kabo visiems prieš nosį“, – progreso pasigenda Ž.Simonaitytė.

Pinigai tykšta pro šalį

Abu ekspertai diskusijoje itin pasigedo racionalaus pinigų naudojimo. Anot jų, net ir ten, kur Lietuva išleidžia daugiau pinigų nei kitos valstybės, rezultatai yra prastesni.

„Lyginant su kitomis EBPO šalimis, kiek vidutiniškai mes skiriame sveikatos apsaugai – tai mažesnė suma, kiek skiriame socialinei apsaugai – tai mažesnė suma. Bet kai pasižiūri, kaip mes tas lėšas, kurias skyrėme, naudojame, tai kažkaip man liežuvis neapsiverčia pasakyti, kad reikėtų didinti išlaidas ten ar ten“, – kalba Ž.Simonaitytė.

Ji lygina – Lietuva švietimo sričiai skiria daugiau lėšų nei EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) vidurkis.

„Bet kažkodėl mes geresnių pasiekimų nei EBPO vidurkis neturime. Tai reiškia, tas didesnis pinigų skyrimas, su dabartiniu mūsų sugebėjimu susitvarkyti ir efektyviai tuos pinigus leisti, jis visiškai neužtikrina, kad mes turėsime geresnę situaciją. Švietime mes jau daugiau nei 10 metų skiriame daugiau nei vidurkis ir turime mokinių pasiekimus, kurie prastesni nei EBPO“, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

Ji akcentuoja, kad valstybė nesugeba ištraukti iš skurdo net ir skirdama socialines išmokas – dauguma tų, kurie gauna socialines išmokas, taip ir neperžengia absoliutaus skurdo ribos ties 245 eurų.

123RF.com nuotr./Pinigai
123RF.com nuotr./Pinigai

Rekomendacijos lieka užmirštos

Ž.Simonaitytė pateikė pavyzdį, kaip Lietuvoje nevyksta struktūriniai pokyčiai, nors Valstybės kontrolė prieš kiekvieną Seimo pavasario ir rudens sesiją pateikia rekomendacijas.

Premjeras įvertino tą planą, pasakė, kad jis labai svarbus – įtraukė plane numatytus pokyčius į strateginių pokyčių portfelį. Tai vis dar portfelyje tie strateginiai pokyčiai

„Yra net frazė, kurią vartojame – esame pasiekę sisteminį sisteminių rekomendacijų neįgyvendinimą. Ir kurią sritį beimtume, sisteminės rekomendacijos yra užstrigusios. Pavyzdį galiu pateikti – biudžeto valdysenos pertvarką. Atėjus šiai Vyriausybei, 2016 m. pateikėme rekomendacijas, kaip peržiūrėti strateginio planavimo sistemą ir valstybės investicijų programą (VIP). VIP, įsivaizdavimui, yra 1,5 mlrd. eurų per metus. Finansų ministerija padarė nuostabų planą. Premjeras įvertino tą planą, pasakė, kad jis labai svarbus – įtraukė plane numatytus pokyčius į strateginių pokyčių portfelį. Tai vis dar portfelyje tie strateginiai pokyčiai“, – sako Ž.Simonaitytė.

Ji pastebi, kad terminai buvo atidėliojami, ir dabar nukelti tiek, kad darbas atiteks kitai kadencijai.

„Taip, deja, mums nesiseka įgyvendinti rekomendacijų, mes nemokame daryti strateginių pokyčių. (…) Ten, kur rekomendacijos susijusios su viena įstaiga, viena institucija, ten mums rekomendacijas gana lengvai sekasi įgyvendinti, mes galime susitvarkyti savo ūkyje. Bet kur mes kalbame apie kažkokią sistemą, apie interesų suderinimą, jei dar susiduria Vyriausybės ir savivaldos interesas, tai iš esmės mūsų rekomendacijų įgyvendinti nebeįmanoma“, – atsiduso Ž.Simonaitytė.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja patikino, kad švietimo srityje rekomendacijas Valstybės kontrolė pateikė dar 2017 metais.

„Dabar mes kalbame apie 2020 m. biudžetą ir vis dar tų vietų nesame numatę. Taip tikrai esminių pokyčių mes neįgyvendiname“, – teigia Ž.Simonaitytė.

Kritikos ji nepagailėjo ir 6 struktūrinėms reformoms, kurias anksčiau gyrėsi įgyvendinanti Vyriausybė.

„EK ekspertai irgi neformaliai bendrauja ir pastebi – na tai va, Lietuvoje jūs turėjot 6 reformas, papasakokite, kaip sekasi įgyvendinti. Tai sąžiningai, daug kas sėdintys prie stalo net nesugeba išvardyti, kokios buvo tos 6 reformos“, – sako Ž.Simonaitytė.

6 struktūrines reformas sudarė švietimo, sveikatos sistemos, mokesčių, inovacijų, kovos su šešėliu ir pensijų reforma.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo rudens sesijos pradžia
Luko Balandžio / 15min nuotr./Seimo rudens sesijos pradžia

Kai nėra reformų, nėra ir noro mokėti mokesčių

N.Mačiulis papildo, kad mokesčių mokėtojų moralė dėl prasto lėšų naudojimo itin krinta.

„Gyventojai ir įmonės stengiasi kiek įmanoma mažesnius sumokėti mokesčius. Dėl ko? Dėl to, kad mato tai, ką sako ir Valstybės kontrolė – yra be galo daug sričių, kur lėšos naudojamos neefektyviai. Skaičiuojama ne milijonais, o šimtais milijonų eurų“, – sako N.Mačiulis.

Jis patikina, kad Valstybės kontrolės (VK) rekomendacijos yra tokios konkrečios, kad jas belieka imti ir įgyvendinti.

„VK teikia konkrečius pasiūlymus, štai čia viešieji pirkimai, čia nenaudojami pastatai, dar kažkas, milžiniškos lėšos kiekvienais metais keliauja į orą ir iš to jokios naudos negauna nė vienas valstybės gyventojas. Jei neatsižvelgiama ir vietoj tų šimtų milijonų pasakoma, kad įvesime vieną kitą mokestį, po 8 mln. eurų surinksime, tai kaip Lietuvos gyventojai, mokesčių mokėtojai gali jaustis gerai ir dar norėti mokėti mokesčius. Kai greta mato visokių abejotinų sandorių, korupcinių skandalų, kurie tikrai nedidina noro sumokėti daugiau mokesčių“, – sako N.Mačiulis.

Jis taip pat skaičiuoja, kad daug kaimo ir mažų miestelių mokyklų yra pustuštės.

„Tuo pačiu metu mokytojams pinigų neužtenka, moksleiviai mokosi nemotyvuojančioje aplinkoje, trūksta mokymosi priemonių. Jei tas tinklas būtų optimizuojamas, aišku, atsiranda vietinis pasipriešinimas. Bet galima labai lengvai paaiškinti – jei tas moksleivis turėtų pavažiuoti 5 km iki kitos mokyklos, bet už tai gautų geriau apmokytus motyvuotus mokytojus, naujausias mokymosi priemones, būtų tokioje aplinkoje, kur yra malonu ir gera mokytis, tai būtų ir visai kiti pasiekimai“, – sako N.Mačiulis.

Swedbank nuotr./Nerijus Mačiulis
Swedbank nuotr./Nerijus Mačiulis

Jį stebina ir politikų noras išsaugoti pastatus, bet ne moksleivių interesus.

„Mes to niekaip nesugebame padaryti. Buvo panašių iniciatyvų, buvo netgi vetuojama prezidentūroje. Tai jeigu taip žiūrima į esmines struktūrines reformas, ir vienintelis būdas, kuris randamas – surinkti daugiau lėšų, tai čia nebus gerovės valstybės, ir nebus jokio progreso“, – sako N.Mačiulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką