Augimas užfiksuotas tik Lietuvos kurortuose – Birštone ir Druskininkuose. Tokias tendencijas pateikia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio mėnesį išanalizavę daugiau nei 8,5 tūkst. skelbimų.
Rugpjūčio mėnesį palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu individualūs gyvenamieji namai Vilniuje vidutiniškai atpigo 22 tūkst. litų – iki 740 tūkst. litų, Panevėžyje kainos sumažėjo 10 tūkst. litų – iki 285 tūkst. litų.
Kaune vidutinės kainos krito nuo 560 iki 520 tūkst. litų, o Šiauliuose – nuo 335 iki 310 tūkst. litų. Skirtingai nei didmiesčiuose, Birštone namai pabrango (8 proc.), Druskininkuose (5 proc.) – ten vidutinės kainos dabar siekia 590 tūkst. litų.
„Druskininkai ir Birštonas – kurortiniai miestai, kuriuose nestinga turistų iš užsienio. Jie nuolat domisi galimybėmis įsigyti būstą, todėl išlieka didelė gyvenamųjų namų paklausa. Tai turi įtakos ir gyvenamųjų namų kainų augimui“, – teigia Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
Klaipėdoje (660 tūkst. litų), Palangoje (1 mln. litų), Marijampolėje (310 tūkst. litų) ir Alytuje (365 tūkst. litų) vidutinės kainos išliko panašios kaip ir prieš metus.
Neringoje ir Palangoje – brangiausia
Domoplius.lt duomenimis, brangiausiai individualūs gyvenamieji namai Lietuvoje parduodami Neringoje (vidutiniškai už 1,6 mln. litų), Palangoje ir Trakuose (960 tūkst. litų). Šiuose miestuose vidutinės kainos žymiai didesnės negu Vilniuje (740 tūkst. litų).
Pasak E. Narbuntovičiaus, sostinėje parduodama daug nedidelio ploto – iki 80 kvadratinių metrų – gyvenamųjų namų sodų bendrijose, todėl vidutinės kainos mažesnės negu pajūryje ar Trakuose.
„Neringoje ir Palangoje gyvenamųjų namų pasiūla nėra didelė, tačiau dauguma parduodamų objektų yra netoli vandens telkinio, kokybiškai įrengti. Surasti už mažiau nei 500 tūkst. litų parduodamą namą nėra paprasta“, – pastebi nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.
Auga mažesnio ploto pasiūla
Daugiausiai Domoplius.lt pardavinėjama namų, kurių plotas 150–200 kvadratinių metrų. E. Narbuntovičiaus teigimu, pastaraisiais metais žmonės pradėjo pardavinėti didesnio ploto – nuo 160 kvadratinių metrų, senesnės, iki 2000 metų, statybos individualius gyvenamuosius namus.
„Pamažu auga ir mažesnio – iki 110–150 kvadratinių metrų ploto – namų pasiūla. Būtent tokie namai dabar turi didžiausią paklausą – potencialūs pirkėjai domisi ir individualiais namais su daline apdaila, ir nebaigtais statyti pastatais.
Tikėtina, kad mažesnis būstas pirkėjus domina dėl galimybės sumažinti individualaus namo išlaikymo sąnaudas, sutaupyti lėšų“, – prognozuoja E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt duomenimis, dažniausiai gyvenamasis namas parduodamas ne didesniame nei 10 arų sklype. Tokių skelbimų portale yra du trečdaliai.
