Islamo bankininkystė turi atitikti musulmonų elgesio ir teisės normų rinkinį – šariatą. Musulmonai kiaulieną, alkoholį, azartinius lošimus ir pornografiją laiko draudžiamais dalykais (haram), dėl to islamiškų nuostatų besilaikantys investuotojai jų vengia.
Be to, Koranas griežtai draudžia palūkanas ir dėl šios priežasties dauguma pagal islamo normas suteikiamų paskolų būstui sudaromos kitokiu principu.
Paskolą suteikiantys asmenys negauna pajamų už paskolintus pinigus, bet tampa nominaliais turto bendrasavininkiais. Jie gauna lėšas iš pelno, kurį generuoja turtas arba iš nuomos mokesčio, kurį moka pasiskolinęs žmogus (kaip vertybinių popierių išleidėjas).
Paskolą suteikiantys asmenys negauna pajamų už paskolintus pinigus, bet tampa nominaliais turto bendrasavininkiais. Jie gauna lėšas iš pelno, kurį generuoja turtas arba iš nuomos mokesčio, kurį moka pasiskolinęs žmogus (kaip vertybinių popierių išleidėjas).
Norinti įsigyti būstą, islamiškas bankas nesuteikia pinigų pirkėjui, bet pats nuperka nekilnojamąjį turtą. Klientas gali turtą iš banko išsipirkti pagal susitarimą išsimokėtinai, taip mokėdamas už turtą daugiau, negu yra jo rinkos vertė.
Kitas pasirinkimas – mokėti mėnesines įmokas, susidedančias iš nuomos mokesčio ir dalies pirkinio vertės tol, kol turtas bus išpirktas.
Dar viena islamiškos bankininkystės ypatybė yra rizikos pasidalijimas. Tai reiškia, kad musulmonai skatinami padėti verslininkams, investuoti į jų projektus, tačiau nesėkmės atveju nuostolių neperkrauti vien tik ant skolininkų pečių.
