Su tokia situacija susidūrusią vilnietę Neringą (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) stebina Lietuvos pašto abejingumas.
Kelis drabužius, kurių vertė 702 Lt, moteris draugei į Pasvalį norėjo nusiųsti rugsėjo viduryje. Kurjeris siuntinį paėmė iš namų, jam buvo suteiktas specialus numeris, pagal kurį sekama, kur siuntinys keliauja. Gavėją jis turėjo pasiekti jau kitą dieną.
Tačiau nei kitą, nei dar kitą dieną gavėja Pasvalyje kurjerio nesulaukė. Neringa susisiekė su Lietuvos paštu, bendrovės darbuotoja pažadėjo išsiaiškinti, kur siuntinys galėjo dingti. Bet siuntinys taip ir neatsirado – Lietuvos pašto darbuotojai jo negalėjo rasti nei Vilniuje, nei Pasvalyje. „Siuntos, kurios nepristatytos gavėjui, paprastai grįžta. Bet ši siunta dingo kaip į vandenį“, – teigia Neringa.
Galiausiai Lietuvos paštas pranešė, kad siuntinys dingo. Neringai pareikalavus kompensuoti siuntinio vertę, paaiškėjo, kad jis turėjo būti įvertintas ir apdraustas. „Niekas man nieko nesakė, apie draudimą net nebuvo kalbos. Kurjeris to net nepaminėjo“, – sakė moteris.
Lietuvos paštas sutiko kompensuoti tik siuntimo išlaidas – 12,71 Lt.
„Paštas pripažįsta savo klaidą, bet atsakomybės neprisiima“, – piktinasi vilnietė. Jos teigimu, siuntinio vertę įrodo drabužius turėjusios gauti moters pinigų pervedimas siuntimo dieną.
Laikosi įstatymo
Lietuvos paštas teisinasi, kad šioje situacijoje laikosi Pašto įstatymo. Jame numatyta, kad jei dėl pašto paslaugų tiekėjo kaltės dingsta ar buvo sugadinta registruotoji pašto siunta, kurios siuntėjas neįvertino, kompensuojama siuntimo išlaidoms lygi suma.
Siunčiant didesnę vertę turinčius daiktus ar svarbius dokumentus rekomenduojama siuntą įvertinti. Už dingusią įvertintąją pašto siuntą numatyta atlyginti suma, lygi ne tik siuntimo išlaidoms, bet ir įvertinimo sumai, – sakė K.Sakavičienė.Paties siuntinio vertė ir siuntimo išlaidos kompensuojamos tik tuo atveju, jei siuntinys buvo įvertintas.
„Siuntimo būdą renkasi pats siuntėjas, atsižvelgdamas į siuntos turinį, jo svarbą, vertę ir pan. Pašto darbuotojai gali patarti ar rekomenduoti klientui vieną iš siuntimo paštu būdų, kurių yra įvairių. Galima siųsti paprastąja siunta, registruotąja siunta, įvertintąja siunta, pasiuntinių paštu. Kuo brangesnis siuntimo būdas pasirenkamas, tuo didesnis garantijų paketas suteikiamas – nuo siuntos kelio stebėjimo realiu laiku iki žalos atlyginimo dydžio, jei tai yra įvertinta siunta“, – „15min“ teigė Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovė Kristina Sakavičienė.
Anot jos, klausimas dėl siųstų daiktų vertės kompensavimo yra ginčytinas, nes siuntos vertė ją išsiunčiant nebuvo nurodyta. „Paštas papildomai analizuos šį konkretų atvejį ir pateiks atsakymą klientei“, – žadėjo K.Sakavičienė.
Lietuvos pašto atstovė negalėjo pasakyti, kokiu būdu ir kur per kurjerį siųsta siunta galėjo dingti. Jos teigimu, tokie atvejai yra reti.
„Siunčiant didesnę vertę turinčius daiktus ar svarbius dokumentus rekomenduojama siuntą įvertinti. Už dingusią įvertintąją pašto siuntą, vadovaujantis Pašto įstatymu, numatyta atlyginti suma, lygi ne tik siuntimo išlaidoms, bet ir įvertinimo sumai“, – pabrėžė K.Sakavičienė.
Gali kreiptis į teismą
Ginčus tarp paslaugų gavėjų ir jų teikėjų nagrinėjanti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) teigia, kad Lietuvos paštas šioje situacijoje elgiasi taip, kaip jam nurodo įstatymas. Anot RRT Universaliųjų paslaugų skyriaus vedėjo Lino Bakučio, šiuo atveju vilnietė gali reikalauti tik atlyginti siuntimo išlaidas. Kitas variantas – kreiptis į teismą.
Vis dėlto RRT atstovas pastebi, kad bendrovė privalo informuoti klientą apie visas teikiamas paslaugas, jų sąlygas, tarifus, taip pat pateikti informaciją, kaip saugiai, be nepagrįstų nuostolių, naudotis paslaugomis.
„Dėl kurjerio veiksmų teikiant paslaugas reikėtų kreiptis į Lietuvos pašto administraciją, nes pašto siuntų apdorojimo ir klientų aptarnavimo tvarką reglamentuoja įmonės vidaus taisyklės“, – „15min“ teigė L.Bakutis. Jo teigimu, tokie skundai nėra dažni, tačiau jų pasitaiko. „Pirmiausiai reikėtų kreiptis su pretenzija į paslaugų teikėją. Negavus tenkinančio atsakymo galima kreiptis į RRT, kuri yra įgaliota spręsti ginčus tarp paslaugų gavėjų ir jų teikėjų“, – sakė L.Bakutis.
