Statistikos departamentas paskelbė, kad, vertinant lyginamosiomis kainomis, 2010 metais Lietuvoje per vieną dirbtą valandą buvo sukurta 5,8 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės, o vienas užimtasis sukūrė jos 6,9 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Tuo metu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2010 metais sumažėjo 3,3 proc., realusis darbo užmokestis – 4,3 procento, – rašo „Lietuvos žinios”.
SEB banko finansų analitiko Gitano Nausėdos nuomone, metai po krizės visada pasižymi didesniu darbo našumu, kuris dažnai pranoksta bendrojo vidaus produkto augimą. Tai esą lemia mažinamas darbuotojų skaičius ir didėjanti emigracija.
Šio eksperto labai nestebina, kad didėjant darbo našumui mažėja darbo užmokestis. „Iki krizės ne vienus metus darbo užmokestis augo sparčiau nei našumas ir blogėjo šalies prekių konkurencingumas. Po krizės algos buvo karpomos labiau nei mažėjo darbo našumas. Dabar, atsigavimo laikotarpiu, nedarbo lygis išlieka aukštas, todėl darbo užmokesčiui didėti nebuvo prielaidų. Tačiau manau, kad artimiausioje ateityje darbo užmokestis neturėtų labai nusileisti darbo našumo augimo tempams“, – prognozavo G.Nausėda.
Kita vertus, atlyginimų dydžiui, pasak ekonomisto, didesnę įtaką turi darbo rinka nei našumas: jeigu rinka spaus kelti atlyginimus, jie bus keliami.
Darbo našumas Lietuvoje gerokai ūgtelėjo, bet rodikliai rodo, kad vidutinis europietis dirba beveik dukart, o amerikietis – beveik triskart našiau nei lietuvis, – rašo „Lietuvos žinios”.
