Kaip skelbiama Ūkio ministerijos parengtoje šalies ūkio apžvalgoje, piniginei socialinei paramai per pirmąjį šių metų pusmetį išleista 456,5 mln. litų, arba vidutiniškai 76 mln. litų per mėnesį, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Kompensacijoms už būsto šildymą ir karštą bei šaltą vandenį išmokėti 127 mln. litų. Nemokamam mokinių maitinimui (vien maisto produktams) skirta 54 mln. litų, o išmokos vaikams išaugo iki 242 mln. litų. Darbo biržos veikla šiemet iš viso kainuos 534 mln. litų Lietuvos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Savivaldybių specialistai, palyginę nedirbančių šeimų ar šeimų, kuriose abu tėvai gauna minimalų atlyginimą, pajamas, daro išvadą, jog labiau apsimoka nedirbti.
Labiausiai kenčia šeimos, kuriose bendras tėvų darbo užmokestis į rankas sudaro 2,2 tūkst. litų, nes tokios šeimos, kitaip nei bedarbių, nebegali pretenduoti į socialinę pašalpą ar paramą maisto produktais, o jų vaikai negauna nei nemokamų pietų mokykloje, nei pinigų mokykliniams reikmenims įsigyti.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus patarėjas finansų klausimais Šarūnas Stepukonis sako, jog konfederacija siekia, kad parama darbo vietoms būtų numatyta nacionaliniame susitarime. Tam pritaria ir kitos verslo organizacijos.
LVDK taip įsitikinusi, kad milijonus litų valstybė galėtų sutaupyti ir nedalydama dosnios paramos bedarbių kvalifikacijai kelti, nes ji šiuo metu neefektyvi.