Negaudamos iš bankų kreditų ir stokodamos apyvartinių lėšų avansiniams atsiskaitymams iki šiol įmonės viena kitą kredituodavo atidėdamos šiuos atsiskaitymus, kurių didžiąją dalį drausdavo prekinių kreditų draudimu.
Du šalyje šią draudimo paslaugą teikiantys užsienio kompanijų filialai – Vokietijos kapitalo „Euler Hermes" ir Austrijos „Coface" – įmonėms garantavo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ar nesąžiningumo.
Tačiau dabar draudimo išmokos gerokai viršija įmokas, tad ši veikla draudimo kompanijoms tapo nuostolinga ir prekinio kredito draudimas yra sustabdytas. LŽ žiniomis, bendrovė „Coface" draudimo sutarčių jau nebesudaro, o „Euler Hermes" jas sudarys tik biure Estijoje.
Faktai
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva" duomenimis, per liepą bendras įmonių pradelstų skolų portfelis padidėjo 300 mln. litų, o nuo metų pradžios – daugiau nei 2,5 karto ir pasiekė beveik 2 mlrd. litų. Liepos mėnesį įmonės įsiskolino daugiau nei birželį, kai pradelstos skolos išaugo 200 mln. litų. Akivaizdu, kad naujų skolininkų daugėja lėčiau, tačiau skolų portfelį sparčiai augina įmonės, kurių finansinė padėtis šiuo metu yra itin sudėtinga.
„Birželį įmonių pradelstų skolų augimas buvo sulėtėjęs, tačiau liepą jų vėl padaugėjo. Įmonių padėtis toliau blogėja, o dėl kreditų draudimo bendrovių gerokai sumažintos draudimo apsaugos daliai verslo atstovų nebetaikomas mokėjimo terminų atidėjimas", – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva" kredito rizikos vadovė Alina Buemann. Pasak jos, įmonės dabar griežčiau vertina kredito riziką ir yra priverstos trumpinti atsiskaitymų terminus. Kreditų biuro vertinimai rodo, kad kol kas nedaug yra įmonių, kurios ateityje sugebės geriau vykdyti savo įsipareigojimus.
Biuro duomenimis, per liepą užregistruoti 2303 nauji įmonių turto arešto atvejai – 77 proc. daugiau, nei per tą patį mėnesį pernai. 2008 metų liepą jų buvo 1297. Tačiau liepą, palyginti su birželiu, užregistruota 320 mažiau įmonių turto arešto atvejų. Šią liepą per dieną vidutiniškai buvo įregistruoti 105 nauji turto arešto atvejai, o per 2008 metų tą patį laikotarpį turtas per dieną areštuotas vidutiniškai 59 kartus.
„Daugėja atvejų, kai skolininkai, siekdami laimėti laiko, pareiškia pretenzijas patiems tiekėjams. Tada ginčai persikelia į teismus, o turtą areštuoja kreditoriai", – teigia A.Buemann.
Nykstanti draudimo rūšis
Naujausiais Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, per birželį buvo sudarytos vos 63 prekinio kredito draudimo sutartys, o pernai birželį jų buvo 683. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, sudaryta 75,2 proc. mažiau kredito draudimo sutarčių.
Kredito draudimo išmokos per pusmetį išaugo daugiau nei 8 kartus. Vien per birželį išmokėta 12,5 mln. litų. Per pusmetį šio draudimo įmokos sudarė 13,5 mln. litų, o išmokėta 37,5 mln. litų.
DPK pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas LŽ sakė, kad prekinio kredito draudimas šios srities bendrovėms jau tampa nuostolinga veikla. „Vertindamos riziką bendrovės mažina kredito limitus arba juos visiškai atšaukia – dėl to gauname skundų. Nagrinėjame, ar šie veiksmai - atsisakymas drausti įmones prekinio kredito draudimu neprieštarauja šalies teisės aktams", – informavo R.Baravykas.
Jo duomenimis, šiuo metu yra 281 galiojanti prekinio kredito draudimo sutartis. „Praėjusių metų pabaigoje galiojančių sutarčių buvo 383, taigi per pusmetį jų sumažėjo 100 vienetų. Prieš metus jų buvo 378. Šių metų kovą šių sutarčių dar sudaryta 354, todėl staigus sumažėjimas juntamas ir skaičiuojamas jau antrąjį ketvirtį", – teigia R.Baravykas.
Išmokas teks pamiršti
Bendrovės „Kreditų draudimo brokeris" generalinis direktorius Audrius Rosinas LŽ sakė, kad šiuo metu Lietuvos prekinio kredito draudimo rinkos situacija yra labai sudėtinga. „Šiandien svarbiausia, kad būtų pratęstos galiojančios sutartys ir įmonės galėtų drausti bent tuos pirkėjus, kuriems draudikai vis dar suteikia kredito limitus. Mano žiniomis, naujų sutarčių liepą nebuvo sudaryta, tik atnaujintos turimos. Įmonėms svarbu ieškoti būdų, kaip suvaldyti nedraudžiamų pirkėjų riziką. Ją siekiama vertinti pasitelkiant kreditingumo vertinimo agentūras – nors žalos atveju toks vertinimas nesuteikia teisės gauti draudimo išmoką, tačiau bent šiek tiek sumažina nuostolių tikimybę", – padėtį apibūdino A.Rosinas.
Pirmieji pokyčiai prekinio kredito draudimo rinkoje įvyko pernai rudenį, kai viena didžiausių kreditų draudimo įmonių atšaukė kreditų limitus Baltijos šalių pirkėjams. „Dabar, blogėjant Lietuvos ir jos įmonių ekonominei bei finansinei situacijai, kredito limitus mažina abu šalyje veikiantys užsienio kreditų draudimo kompanijų filialai. Šių limitų peržiūrėjimas (didinimas, mažinimas, atšaukimas) – nuolatinis procesas, vykstantis kasdien, vertinant nuolat kintančią įmonių finansinę padėtį. Tai lemia regiono ekonominė situacija, šalies reitingas pagal draudimo kriterijus, konkretaus veiklos sektoriaus rizika, tam tikrų prekių, paslaugų ir žaliavos vartojimas, turintis tiesioginę įtaką įmonių veiklos rezultatams. Įmonių vėlavimas atsiskaityti vertinamas ypač griežtai. Esant tokiems faktams kredito limitai yra mažinami arba atšaukiami iš karto, neatsižvelgiant į kitas priežastis", – sakė A.Rosinas.
Vis dėlto pašnekovas mano, kad draudikai iš mūsų rinkos nesitraukia, tik mažina veiklos apimtį ir laukia geresnių laikų.
Valstybė draus prekes?
Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas vakar pasidžiaugė žinia, kad kompanija „Euler Hermes" mūsų šalies reitingą rugpjūčio mėnesį pakėlė į buvusį lygį – tai leidžia jai toliau drausti mūsų šalies įmones. Liepą iki žemiausio D lygio sumažintas Lietuvos reitingas dabar pakeltas iki C.
„Šios kompanijos vadovas Baltijos šalims patikino, kad nutraukti draudimo veiklos Lietuvoje įmonė neketina, šiuo metu jos veikla optimizuojama, valdomos išlaidos. Kita draudimo kompanija „Coface" taip pat nesiruošia nutraukti veiklos. Mūsų šalies reitingas jų sistemoje yra aukštas – A4. Be abejojo, situacija ir reitingas gali keistis, tačiau pokyčiai turėtų įtakos tik paslaugos kainai", – mano D.Lapinskas.
Paklaustas, ką daryti įmonėms, kurių prekiniai kreditai nėra draudžiami, pašnekovas teigė, kad laikmetis parodė, jog valstybės vaidmuo šioje srityje turi būti stiprinamas. „Seime jau priimti sprendimai dėl eksporto kredito specialiųjų garantijų, pagal kurias valstybė teiktų garantijas mūsų eksportuotojams į tas šalis, kur kredito draudimo bendrovės yra sumažinusios reitingus, pvz., Latviją. Laukiame Europos Komisijos pritarimo. Tikimės, kad ankstyvą rudenį įstatymas jau galės būti taikomas. Žinoma, eksporto stiprinimu nereikia apsiriboti – labai svarbu gelbėti ir vidaus rinką. Nagrinėjami galimi paramos variantai: arba operatoriaus modelis, kuriuo remdamasi valstybės riziką pagal sutartį valdytų kuri nors iš esamų kredito draudimo bendrovių, arba valstybinės eksporto kreditų agentūros įkūrimas. Tikimės, kad per kelis mėnesius kuri nors iš naujų struktūrų tikrai atsiras", – tikino ūkio ministro patarėjas. Svarstomi modeliai, pasak pašnekovo, numato valstybės prisiimamą riziką ir kompensacinėms išmokoms teikiamas garantijas.
