Bendradarbiaujant su Europos Centriniu Banku, bus vertinamas maždaug 48 finansų institucijų, kurioms tenka 70 proc. Europos bankų sektoriaus, atsparumas pagal keturis skirtingus rizikos scenarijus, kurie, finansų priežiūros tarnybų nuomone, kelia didžiausią grėsmę Europos finansiniam stabilumui.
Didžiausią grėsmę keltų vadinamasis „pasitikėjimo šokas“. Tai hipotetinis scenarijus, kuomet didelis politinis neapibrėžtumas nusmukdytų finansų rinkas ir skatintų investuotojus smarkiai padidinti „rizikos priemoką“, kurios jie reikalauja skolindami pinigus.
Kitų testų metu bus vertinamas atsinaujinančių abejonių dėl vyriausybės ar verslo sektoriaus obligacijų tvarumo poveikis bei bendras finansų sektoriaus likvidumo sumažėjimas „nebankiniame“ finansų pasaulyje, kuris apima investicijų kompanijas, draudimo bendroves ir kitas įmones.
O blogiausias testavimo scenarijus – dvejus metus Europos Sąjungoje truksianti recesija. Tokiu atveju šiais metais ES ekonomika susitrauktų 1,2 proc., o kitąmet – 2,2 proc. O 0,7 proc. prieaugis būtų fiksuojamas 2020 metais.
Bankų atsparumas taip pat buvo vertinamas ne tik ūkio smukimo sąlygomis, bet ir 3,3 proc. padidėjus nedarbui (pernai lapkritį nedarbas ES siekė 8,7 proc.) bei iki 2020 metų nekilnojamojo turto kainoms smukus 28 proc.
Esant tokioms sąlygoms, ES ekonomika susitrauktų 8,3 proc.
Į bankų testus įtrauktos ir sąlygos, susijusios su Didžiosios Britanijos išstojimu iš Bendrijos.
Šių atsparumo testų rezultatai bus paskelbti lapkritį.
