Bazinė palūkanų norma sumažinta pirmą kartą per dešimt mėnesių. Bazinių palūkanų sumažinimą prognozavo 45 iš 70 ekonomistų, dalyvavusių „Bloomberg“ apklausoje.
ECB paliko galioti nulikę indėlių palūkanų normą ir sumažino ribinę skolinimo normą nuo 1,5 proc. iki 1 proc.
„Šis ECB žingsnis dar kartą patvirtino pasiryžimą palaikyti rinkas tiek, kiek reikia. Ir rinkoms to iš tiesų reikia, nes pastarųjų kelių savaičių statistiniai duomenys optimizmo neteikė. Tiek pramonės produkcijos, tiek ir ekonominių vertinimo rodikliai rodė, kad pinigų sąjungos ekonomikos silpsta ir šis užkratas plinta į svarbiausias euro zonos nares – Vokietiją, Austriją ir Prancūziją. Netikėto smūgio sulaukė ir jaunesnioji euro zonos narė – Slovėnija. Šalies Vyriausybei teko atšaukti preliminariai sėkmingą obligacijų emisiją, gavus antausį iš Moody‘s reitingų agentūros, kuri emisijos realizavimo išvakarėse sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingą iki neinvesticinio lygio“, – sakė Jekaterina Rojaka, banko DNB vyr. ekonomistė.
Praėjusį mėnesį ECB vadovas M.Draghi pareiškė, kad yra pasiryžęs veikti, jei pablogėtų Europos ekonomikos perspektyvos, kristų pasitikėjimas ir augtų nedarbas.
Paskutinį kartą ECB karpė palūkanų normas praėjusią liepą. Dar vienas karpymas rodo, kad ECB turi vis mažiau įprastų priemonių ekonomikai skatinti ir artėja prie neigiamos palūkanų normos arba nestandartinių sprendimų.
„Credit Agricole“ ekonomisto Frederiko Ducrozeto teigimu, ECB ir toliau turės veikti. Greičiausiai reikės imtis jau drąsesnių priemonių.
Kas liko ECB?
Europos ekonomika į priekį juda sunkiai, įprastų priemonių jai skatinti – vis mažiau. Todėl ECB gali svarstyti pirkti ilgo laikotarpio paskolas, įmonių vertybinius popierius ir toliau valdyti palūkanų normas. Anksčiau šių priemonių nenaudojimui būdavo randama daug argumentų.
Praėjusį mėnesį buvo aiškintasi, kaip būtų galima padėti mažoms ir vidutinėms kompanijoms, kuriančioms darbo vietas Ispanijoje ir Italijoje. Į planą gali įeiti tokios institucijos kaip europos investicijų bankas ar Europos Komisija.
„Dabar sumažinus palūkanų normas, ECB arsenalas kovai su recesijos nuotaikomis beveik išseko, o šio žingsnio poveikis euro zonos ekonomikai bus labai ribotas – likvidumas bankų rinkoje yra pakankamas ir keliomis dešimtosiomis sumažėjusios palūkanų normos prastų lūkesčių kreivės į viršų nenukreips. Nemažai poveikio šiam sprendimui turėjo ir mažėjantis infliacijos spaudimas, kuris atrišo ECB rankas agresyvesnei pinigų politikai. Balandžio mėnesio infliacija pasiekė žemiausią tašką nuo 2010 m. vasario mėn., ir tendencijos rodo, kad tai dar nėra riba. Į rekordines aukštumas užsikopęs nedarbo lygis (12,1 proc. balandį) taipogi buvo paskata ECB imtis aktyvių veiksmų“, – sakė DNB vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Europos Centrinis Bankas (ECB) priėmė „keletą sprendimų“ dėl palūkanų normų, taip pat dėl rinkų aprūpinimo likvidumu ir kreditavimo gerinimo, pasibaigus ketvirtadienio posėdžiui surengtoje tradicinėje spaudos konferencijoje pareiškė ECB vadovas Mario Draghis.
ECB kiek anksčiau ketvirtadienį sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto iki rekordinių 0,5 procento. Normos sumažintos pirmą kartą per dešimt mėnesių.
Indėlių norma nebuvo pakeista ir, kaip ir anksčiau, sudaro 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, sumažinta nuo 1,5 iki 1 procento.
ECB taip pat nusprendė visa apimtimi vykdyti refinansavimo operacijas iki 2014 metų vidurio, pareiškė M.Draghis.
Jis pažymėjo, kad Europos ekonomika tebėra silpna ir bazinės palūkanų normos sumažinimas turėtų paremti jos atsigavimą vėliau šiais metais.
