Naujausiais Komisijos skaičiavimais, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 2,1 proc., tuo tarpu dar gegužės pradžioje buvo tikėtasi 2,3 proc. augimo.
„Mūsų prognozėmis, 2018 ir 2019 metais ekonomika toliau augs, nors tolesnis protekcionistinių priemonių eskalavimas aiškiai kels riziką, galinčią slopinti ūkio plėtrą“, – pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Komisijos narys Pierre‘as Moscovici‘s (Pjeras Moskovisis).
„Prekybos karuose nėra laimėtojų – yra tik aukos“, – pridūrė jis.
Euro zonos ūkio augimo 2019 metais nebuvo pakeista – kaip ir anksčiau, numatoma, kad kitąmet bendros valiutos bloko BVP padidės 2 procentais.
Nerimą dėl Europos ekonomikos augimo kelia besitęsiantis prekybos ginčas su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kuri dabar grasina nustatyti muitus iš Europos importuojamiems automobiliams.
Prieš tai D. Trumpas jau įvedė muitus iš Europos ir kitų pagrindinių sąjungininkų importuojamam plienui ir aliuminiui – atitinkamai 25 ir 10 procentų.
„Visų pirma, jeigu įtampa prekybos santykiuose su JAV dar padidės, tai ilgesniam laikui pakirs pasitikėjimą ... ir gali būti sutrikdytas dabartinis pasaulio ekonomikos atsigavimas“, – pareiškė Komisija prognozių ataskaitoje.
Prie svarbių rizikos veiksnių, galinčių slopinti euro zonos ekonomikos augimą, Komisija priskyrė ir „politinį bei su politika susijusį neapibrėžtumą tam tikrose Europos Sąjungos (ES) šalyse“, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Italiją.
Neigiamą poveikį, pasak Komisijos, daro ir aukštesnės naftos kainos, kurios pašoko iš dalies dėl didėjančios įtampos dėl Irano.
