– Antradienį priimtas galutinis sprendimas dėl Latvijos narystės euro zonoje. Ką šiuo sprendimu laimės mūsų kaimynė?
Iki šiol Lietuva ir Latvija dešimties metų laikotarpiui skolinosi už panašią kainą, o šiuo metu Latvija skolinasi vienu procentiniu punktu pigiau.
– Latvija jau laimėjo. Iki šiol Lietuva ir Latvija dešimties metų laikotarpiui skolinosi už panašią kainą, o šiuo metu Latvija skolinasi vienu procentiniu punktu pigiau. Lietuvos užsienio skola sudaro apie 40 mlrd. litų. Taip per metus būtų galima sutaupyti 400 mln. litų. Ta nauda ateina ne iš karto. Užtrunka, kol refinansuojamos brangesnės paskolos, bet akivaizdu, kad ateityje Latvija skolinsis pigiau nei Lietuva.
Yra ir neigiamų finansinių pasekmių. Jau nuo kitų metų Latvija turės pradėti pervedinėti lėšas į ES finansinio stabilumo fondą. Tačiau nelaikyčiau to finansiniu praradimu, nes tai bus Latvijos lėšos, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai Latvija galės panaudoti kitos krizės metu, jei bus sunku pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose.
– Lietuva lieka paskutine Baltijos šalimi, neturinčia euro. Ar tai keis užsienio šalių investuotojų požiūrį į mūsų valstybę?
– Prieš priimdami sprendimą, kurioje valstybėje investuoti, verslininkai vertina daug veiksnių – darbo jėgos kainą, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę aplinką, politinės situacijos stabilumą, korupcijos lygį. Greta tų veiksnių visada yra valiutos kurso rizika. Estija ir Latvija tampa labiau patrauklios, nes ten šios rizikos nebelieka.
 |
| Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis |
– Bandėme prie euro zonos prisijungti anksčiau nei Estija ir Latvija, tačiau mums tai nepavyko. Daug kalbėta, jog tuo metu tai buvo politinis ES vadovų sprendimas. Ar tai, jog mūsų kaimynės pasiekė savo strateginių tikslų reiškia, jog euro zonos durys lengviau atsidarys ir mums?
Estijos, o dabar ir Latvijos, pavyzdžiai rodo, kad gyventojų nuomonę pakeisti sunku.
– Mastrichto kriterijai yra gana griežti ir net, jeigu mes atrodysime kaip puikūs kandidatai prisijungti prie euro zonos, bet mūsų kitų metų infliacija viršys Mastrichto kriterijų, kad ir kaip palankiai į mus žiūrėtų Europos Komisija arba Europos centrinis bankas, jie turės vadovautis sutartimi.
Mes turime užtikrinti kainų ir valstybės finansų stabilumą. Dėl biudžeto deficito ir valstybės skolos dydžio šiuo metu mažiau klausimų, tačiau dėl infliacijos dar išlieka abejonių. Optimizmo įkvepia mažėjančios žaliavų kainos. Tikėtina, jog kitų metų pradžioje mes kriterijus atitiksime.
– Latvijoje daugiau nei pusė gyventojų nepritaria euro įvedimui, nors jų nuomonę buvo bandoma keisti valstybiniu lygiu vykdoma aiškinimo kampanija. Lietuvoje situacija analogiška. Ar visuomenės nuomonė šiuo atveju turi būti svarbi?
– Demokratinėse valstybėse gyventojų nuomonė svarbi visada. Ten, kur jos nepaisome, kyla politiniai neramumai. Tačiau šiuo klausimu visuomenė savo nuomonę pareiškė referendume dėl stojimo į ES. Visos Baltijos valstybės įsipareigojo įsivesti eurą. Šiuo metu gyventojų nuomonę veikia besitęsianti euro zonos skolų krizė. Estijos, o dabar ir Latvijos, pavyzdžiai rodo, kad gyventojų nuomonę pakeisti sunku. Skepticizmas išlieka net ir įsivedus eurą, tačiau tai dar nereiškia, kad naudos nėra. Verslas labai aiškiai jaučia prisijungimo prie euro sąjungos naudą. Daugelis gyventojų, kurie nekeliauja, euro naudos tiesiogiai nejaučia. Jiems euro įvedimas asocijuojasi su nacionalinės valiutos praradimu.
