Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 3d. 05:56

Vyriausybė papildomų biudžeto pajamų ieškos valstybės įmonių pelnuose: ar tai realu?

Eurai
123RF.com nuotr. / Eurai

Pakoreguotą 2020 metų biudžetą pristačiusi Vyriausybė daugiausiai papildomų lėšų tikisi surinkti iš valstybės įmonių dividendų ir pelno įmokų. Finansų analitikas Marius Dubnikovas tvirtina, kad šie lūkesčiai realūs, tačiau abejoja, ar pavyks visas planuojamas sumas iš valstybės įmonių išsireikalauti.

Pakoreguotame 2020 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė nurodė šaltinius, kaip papildomai surinkti 94,7 mln. eurų. Šios lėšos padengtų 80 mln. eurų planuotų mokestinių pajamų trūkumą, susidariusį Seimui atidėjus ar pakoregavus Vyriausybės pasiūlytus bankų, prekybos tinklų, akcizų ir transporto priemonių mokesčius.

Iš viso po pirmojo 2020 m. biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55 mln. eurų.

Patobulintame valstybės 2020 metų biudžeto projekte planuojama, kad daugiausiai papildomų pajamų – 52,2 mln. eurų, bus surinkta iš Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendų ir pelno įmokų, o 28,7 mln. eurų – iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dar planuojama surasti 13,8 mln. eurų papildomų pajamų iš žemės pardavimo ir loterijų bei lošimų mokesčių.

Sumos realios, bet ar pavyks išsireikalauti?

Finansų analitikas Marius Dubnikovas 15min sakė, kad Vyriausybės užsibrėžti tikslai yra įgyvendinami. Reikalauti tokių sumų iš VVĮ yra realu, o pritarus siūlomam GPM didinimui aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir prognozuojant tolesnį atlyginimų augimą, įmanoma surinkti ir didesnes pajamas iš GPM.

„Iš VVĮ planuojama surinkti 52,2 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų suma nėra monstriškai didelė ar nereali. Jei Vyriausybė nuosekliai spaustų valdomas įmones, kad jos veiktų efektyviai ir uždirbtų pelnus, tai neišgąsdintų ir didesni skaičiai, nes šios įmonės valdo milijardinius turtus“, – dėstė M.Dubnikovas.

Ekspertas svarsto, kad realu didesnių dividendų ir pelno įmokų reikalauti iš „Ignitis grupės“, „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, miškų urėdijų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Kita vertus, M.Dubnikovas prognozuoja, kad greičiausiai šį tikslą gali pavykti pasiekti tik iš dalies – o ir toks iššūkis bus pakankamai didelis. Pasak jo, didžiausia problema, kad prisidengdamos įvairiomis socialinėmis funkcijomis valstybės įmonės bando pateisinti neefektyvią veiklą.

Valstybės valdomų įmonių turto vertė siekia 5 milijardus eurų, tad dividendus, kurie nesiekia 1 proc. nuo valdomo turto, įmanoma pasiekti. Bet reikia dirbti.

„Kai mažai reikalaujama, mažai ir duodama. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais proveržio iš VVĮ nematėme. Viena iš pagrindinių priežasčių – kad iš VVĮ nėra reikalaujama tinkamų grąžos skaičių, o ministerijos ir įmonės žaidžia žaidimą, kad jei reikalausite daugiau, tai sąnaudos guls ant vartotojų. Bet norint surasti pinigų dividendų mokėjimui nereikia branginti paslaugų – yra erdvės didinti efektyvumą, mažinti veiklos sąnaudas. Skaičiuojama, kad valstybės valdomų įmonių turto vertė siekia 5 milijardus eurų, tad dividendus, kurie nesiekia 1 proc. nuo valdomo turto, įmanoma pasiekti. Bet reikia dirbti. Iki šiol viskas vyko ganėtinai prastai“ , – tvirtino M.Dubnikovas.

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža nesiekia 2 proc., tuo tarpu Švedijoje šis valstybės valdomų įmonių rodiklis yra 6-16 proc.

Beje, panagrinėjus, kiek į valstybės biudžetą surenkama dividendų ir įmonių pelno įmokų tolygaus augimo nematyti. Pavyzdžiui, planuojama, kad 2019 metais ši suma sieks 210,5 mln. eurų, tačiau pirminiame 2020 metų biudžeto projekte buvo numatyta beveik 41 mln. eurų mažiau – 169,5 mln. eurų.

Didesnis pavojus – lėtėjantis vartojimas

Visgi ekonomistai pastebi, kad didesnis pavojus 2020 metų biudžeto pajamų surinkimui kyla ne dėl to, kad gali būti sunku išsireikalauti daugiau dividendų iš valstybės įmonių, o dėl kitais metais prognozuojamo ekonomikos augimo lėtėjimo.

Ši Vyriausybė nedirbo tokiomis aplinkybėmis, kai ekonominis augimas lėtėja. Bet kitais metais tai prognozuojama ir tai yra didysis pavojus.

„Jei matysime pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimą, kyla rizika nesurinkti reikšmingesnių pajamų. Ši Vyriausybė su biudžetais pakankamai gerai išplaukdavo, nes ekonomikos augimas viršydavo prognozuojamus skaičius. Tačiau ši Vyriausybė nedirbo tokiomis aplinkybėmis, kai BVP augimas lėtėja. Bet kitais metais tai prognozuojama ir tai yra didysis pavojus, kuris skatintų prisibijoti siūlomo biudžeto projekto, ypač, jei Seime bus pridėta papildomų išlaidų. Akivaizdu, kad Vyriausybė stengiasi subalansuoti biudžetą, bet tikėtina, kad pageidavimų koncertas Seime prasitęs“, – įspėjo M.Dubnikovas.

Jis prognozuoja, kad jei ekonomikos augimo lėtėjimas įsisiūbuotų, gali būti mažiau surinkta pajamų iš pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), GPM.

Įmonės „SME finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas pritaria, kad grėsmė surinkti mažiau pajamų iš pagrindinių mokesčių yra

labai reali. Pasak jo, kitais metais Finansų ministerija prognozuoja, kad iš PVM surinks 4,1 mlrd. eurų –30 proc. visų pajamų, iš akcizų – 1,6 mlrd. eurų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas

„Vidaus prekyba auga 1,6 karto lėčiau nei metų pradžioje, nes dalis gyventojų pradėjo mažiau vartoti. Tad pagrindinė rizika, kad gal ir pavyks surinkti papildomus skaičiukus iš naujai numatytų šaltinių, bet gyventojai kitais metais bus linkę daugiau taupyti, o ne vartoti, tad PVM ir akcizų pajamų surinkimas gali būti mažesnis“, – prognozuoja A.Izgorodinas.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:26
02:04
04:45

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką