-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Energetikai peikia Visagino AE ir suskystintų gamtinių dujų terminalą

Habil. dr. Vytauto Martinaičio ir dr. Valdo Lukoševičiaus teigimu, nei planuojamas statyti suskystintų dujų terminalas, nei atominė elektrinė nesumažins elektros ir šilumos kainų. Pagrindinė problema – visas dėmesys skiriamas gigantiškiems projektams, kurie neš naudą po kelių dešimtmečių (daugiausiai tų objektų savininkams), nors šiandien daugelis žmonių gyvena žemiau energetinio skurdo ribos.
Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Orientacija į tolimą ateitį, kuri nesprendžia šiuo metu egzistuojančių katastrofiškų energetikos problemų, yra sunkiai suprantama. Didieji energetikos projektai nesumažins žmonių išlaidų šilumos ir elektros energijai. Šiandien turime rūpintis skubių priemonių diegimu, kurios užkirstų kelią dar vienam „brangiausiam visų laikų šildymo sezonui“, kuris neišvengiamas nuolat brangstant gamtinėms dujoms“, – teigė dr. Valdas Lukoševičius, KTU šilumos ir atomo energetikos katedros docentas.

Anot jo, politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – vietinio biokuro plėtros šilumos ūkyje ir efektyvios renovacijos. „Apie tai kalbama jau 20 metų, tačiau realūs darbai neatliekami, nors po nosimi turime gyvus biokuro diegimo ir atnaujintų namų pavyzdžius. Jie akivaizdžiai rodo, kad šis kelias yra teisingas – žymiai sumažina žmonių išlaidas energijai“, – sakė V. Lukoševičius.

Šalčiausią vasario mėnesį žmonės, gyvenantys renovuotuose namuose biokurą vartojančiuose miestuose, už šilumą mokėjo kelis kartus mažiau nei senų namų gyventojai brangias gamtines dujas naudojančiuose miestuose.

Pavyzdžiui, renovuoto Sodų 10-ojo NSB daugiabučio Mažeikiuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro, gyventojai 60 kv. m buto šildymui vasario mėnesį vidutiniškai suvartojo 435 kWh šilumos, už kurią mokėjo 102 litus. Prienuose, kur šiluma gaminama iš gamtinių dujų, senos statybos neapšiltinto daugiabučio Brundzos g. 7 gyventojai 60 kv. m buto šildymui vasarį suvartojo vidutiniškai 3038 kWh šilumos, už kurią paklojo net 1066 litus.

„Valstybiniu mastu viešai deklaruojama, kad strateginė Lietuvos energetikos kryptis yra biokuras, tačiau konkretūs skaičiai rodo, kad taip nėra“, – teigė V. Lukoševičius. Iki 2008 metų Lietuvoje šilumos ūkyje įdiegtų biokuro įrenginių galia sudarė 390 MW. Tuo tarpu per 2009-2011 metų laikotarpį buvo įrengta tik apie 35 MW galios biokuro įrenginių.  Didieji Lietuvos miestai, turintys centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, nepanaudojami efektyviam elektros gaminimui iš biokuro kartu su šiluma, kuri dėl to reikšmingai atpigtų.

Profesoriaus habil. dr. Vytauto Martinaičio, VGTU pastatų energetikos katedros vedėjo, teigimu, vadovaujantis ES standartais, Lietuvoje gyvename energetinio skurdo zonoje – kiekvienas energijai išleidžiame daugiau nei 10 procentų savo pajamų.

Anot jo, paskutiniaisiais metais šildymui Lietuvos vartotojai ir valstybė įvairių kompensacijų formomis  išleido daugiau kaip 3 milijardus litų, kurių dalis galėjo būti įdarbinti namų energiniam efektyvumui gerinti  ar pigesniam kurui diegti.

„Labai norėtųsi, kad pagaliau rinkėjų labui politinės partijos susitartų ir daugiabučių, kuriuose gyvena du trečdaliai Lietuvos žmonių ir kur „pradingsta“ apie trečdalis visų Lietuvos energetikos išteklių, administravimo reformą pripažintų svarbiausiu prioritetu“, – sakė V. Martinaitis.

Jo teigimu, daugiabučių administravimo reforma ne tik pakeltų Lietuvos piliečių gyvenimo ekonominę kokybę, bet ir sumažintų investicijas į strateginius energetikos projektus, kurie šiandien iš esmės yra skirti aptarnauti energijos švaistymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius