Kompromisas buvo pasiektas pirmadienį, prieš pat pasibaigiant galutiniam terminui, o apie jį paskelbė Europos Parlamento biudžeto komiteto pirmininkas Johanas Van Overtveldtas.
Jis pareiškė, kad sprendimas „yra žingsnis į ateitį orientuotų ES pasirinkimų link“.
Be to, anot apžvalgininkų, svarbu tai, kad daugelio ES narių diplomatai ir europarlamentarai paragino skirti dar daugiau lėšų kovai su klimato kaita, vis dar didelio jaunimo nedarbo lygio mažinimui ir skaitmenizacijai.
4 mlrd. eurų buvo atidėti juodai dienai – šių pinigų prireiktų jei Jungtinė Karalytė ES vis dėlto paliktų be susitarimo.
Derybos dėl biudžeto Bendrijoje paprastai būna įtemptos. Europos Parlamentas paprastai pasisako už didesnes išlaidas, o šalys narės siekia apriboti išlaidavimą.
Diskusijos turėjo finišuoti penktadienį, bet buvo atidėtos. Jei susitarimo nebūtų pavykę pasiekti iki pirmadienio vidurnakčio, Europos Komisija būtų turėjusi paskelbti naują biudžeto projektą.
Šį kartą 4 mlrd. eurų buvo atidėti juodai dienai – šių pinigų prireiktų jei Jungtinė Karalytė ES vis dėlto paliktų be susitarimo.
„2020 metų ES biudžetas reiškia tęstinumą, – pareiškė ES biudžeto komisaras Guenteris Oettingeris. – Kursime darbo vietas, skirsime dėmesio klimato kaitai ir skatinsime investicijas visoje Europoje. Investuosime į jaunus žmones ir saugesnę Europą.“
Negana to, ES nutarė mažinti paramą oficialiai vis dar kandidate prisijungti prie Bendrijos laikoma Turkija. Ankarai bus skiriama 85 mln. eurų mažiau nei planuota anksčiau.
Kadangi, Bendrijos nuomone, Turkijoje vis labiau ribojama spaudos laisvė ir gniaužiama teisės viršenybė, iš 2020-ųjų biudžeto lėšų bus skiriama tik pilietinės visuomenės organizacijoms, „Erasmus“ studentų mainų programai ir pabėgėlių iš Sirijos perkėlimo programai.
Žinoma, kad 2020-ųjų biudžetas bus patvirtintas, beveik neabejota. Šiuo metu kur kas svarbesnės derybos dėl 2021-2027 metų daugiametės finansinės perspektyvos.
Pavyzdžiui, Lietuvai nėra priimtinas siūlomas ES išmokų sanglaudos ir žemės ūkio politikai mažinimas.
