Tokį sprendimą ES Bendrasis Teismas priėmė Briuseliui dar šešiems mėnesiams pratęsus turto įšaldymo ir kelionių draudimo priemones su krize siejamiems Rusijos ir Ukrainos pareigūnams bei kompanijoms.
Kompanijų grupė, įskaitant Rusijos energetikos milžines „Rosneft“ ir „Gazprom“, prašė Teismo atšaukti sankcijas, kurios varžo jų galimybes patekti į kapitalo rinkas ir draudžia ES firmoms pardavinėti joms tam tikras prekes ir įrangą.
Liuksemburge įsikūręs Teismas pareiškime nurodė, kad priemonės „atitinka tikslą palaikyti taiką ir tarptautinį saugumą“ pagal ES sutartis.
„Teismas ... nusprendžia, kad (Europos Vadovų) Tarybos pateiktos priežastys dėl šių ginčijamų aktų yra pakankamos ir kad loginis pagrindas įgalino susijusius subjektus išsiaiškinti jas veikiančių varžomųjų priemonių priežastis ir jas užginčyti“, – sakoma pareiškime.
ES minimas sankcijas įvedė kaip dalį priemonių, kuriomis siekiama nubausti Kremlių už Krymo aneksiją ir paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.
Atskirai Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį dar šešiems mėnesiams – iki 2019 metų kovo 15 dienos – pratęsė sankcijas 155 fiziniams asmenims ir 44 juridiniams asmenims: kompanijoms, organizacijoms ir politinėms partijoms.
„Situacijos įvertinimas nesudarė pagrindo pakeisti sankcijų režimą“, – pareiškime nurodė Europos Vadovų Taryba.
ES ekonomines sankcijas Rusijai įvedė, kai 2014 metų liepą virš Rytų Ukrainos buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas ir žuvo 298 žmonės. Vakarai dėl šios atakos kaltino prorusiškus sukilėlius.
Nuo 2014 metų balandžio, kai Rusijai atplėšus ir aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose prasidėjo separatistinis sukilimas, jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją per sieną siunčiant karius ir ginklus. Maskva, nepaisydama įrodymų, tai neigia.
