Planuojama, kad Europos centrinis bankas daugiausiai dėmesio skirs keliems šimtams pačių svarbiausių bankų priežiūrai, tačiau kilus problemoms, turės teisę įsikišti ir į likusių 6000 euro zonos bankų veiklą.
Europos lyderiai sutarė keliais mėnesiais pavėlinti sistemos veikimo datą – iki 2014-ųjų kovo. Galutiniam Bankų sąjungos sukūrimui dar reikia priimti du svarbius teisės aktus. Vadovai nori, kad Europos Komisija jų pasiūlymus pateiktų jau kitąmet.
„Komisija 2013-aisiais pateiks teisės aktų pasiūlymus dėl bankų pertvarkymo mechanizmo. Tai bus antras svarbus blokas kuriant Bankų sąjungą. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai ateityje nebegaus sąskaitų gelbėjant bankus, ir šis sektorius pats turės išspręsti savo problemas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosso.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad bus svarstoma galimybė įsteigti euro zonos solidarumo fondą, kuris galėtų siekti 10 ar 20 milijardų eurų. Šio fondo ypač nori Prancūzija ir Pietų Europos valstybės. Tačiau pasak A. Merkel, apie šią naujovę bus galima realiau kalbėti tik įsigaliojus 7-erių metų Europos Sąjungos biudžetui. Taip siekiama, kad solidarumo fondas nebūtų finansuojamas bendro iždo pinigais.
Vokietija dar sykį patvirtino teisinių susitarimų tarp valstybių būtinumą – specialios sutarys įpareigotų valstybės atsakingai elgtis su finansais, nes šalims labiau suartėjus, problemos iš vienos valstybės greitai persimestų į kitą. Tačiau ambicingiausi euro zonos integracijos planai kol kas lieka popieriuje.
Vadovų nuomone, dauguma pasiūlymų reikalauja keisti Europos Sąjungos sutartį, bet apie tai negali būti net kalbos iki 2014-ųjų, kai kadenciją baigs dabartinis Europos Parlamentas.
