Tuo tarpu Estijoje, kur atsiskaityti kortele yra labiau įprasta, kasdienių ir nekasdienių pirkinių santykis yra priešingas: drabužiams estai skiria 11 proc., o maisto prekėms – net 47 proc. kortelės išlaidų.
„Nors Lietuva ir Estija geografiškai yra tame pačiame regione, atsiskaitymo mokėjimo kortele įpročiai šiose šalyse skirtingi. Estijoje 52 proc. kortelės išlaidų sudaro mokėjimai prekybos vietoje, o vidutinio statistinio lietuvio mokėjimams prekybos vietoje skiriama kortelės išlaidų dalis tesiekia 31 procentą. Likusi mokėjimo kortelės išlaidų dalis – iš bankomato paimami pinigai,“ – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Lietuvoje atsiskaityti kortele labiau linkę atviresni naujovėms jauni 25-30 metų žmonės – 55 proc. jų mokėdami kortele prekybos vietoje išleidžia didesnę mokėjimo kortelės išlaidų dalį negu vidutinis lietuvis.
Lietuvoje atsiskaityti kortele labiau linkę atviresni naujovėms jauni 25-30 metų žmonės – 55 proc. jų mokėdami kortele prekybos vietoje išleidžia didesnę mokėjimo kortelės išlaidų dalį negu vidutinis lietuvis (31 proc.). „Senjorams mūsų šalyse kortelės vis dar yra naujovė, kuria jie naudojasi nedrąsiai. Tuo tarpu Estijoje ir jaunesni, ir vyresni gyventojai kortelėmis atsiskaito ir už smulkesnius pirkinius,“ – sako J. Varanauskienė.
SEB banko duomenimis, kortele labiau linkę atsiskaityti didesnių Lietuvos miestų gyventojai. Daugiau negu vidutinis Lietuvos gyventojas mokėdami kortele atsiskaitymo vietoje išleidžia 49 proc. Vilniaus gyventojų, 37 proc. Kauno ir Klaipėdos gyventojų ir 32 proc. mažesnių miestų gyventojų . Pasak J.Varanauskienės, tokiems skirtumams įtakos turi prekybos taškų, kur galima atsiskaityti mokėjimo kortele, skaičiaus skirtumai.
Kortele prekybos vietose daugiau negu vidutinis Lietuvos gyventojas atsiskaito beveik pusė (48 proc.) asmenų, gaunančių didesnes negu vidutines pajamas (1,7 tūkst. litų). Tuo tarpu tarp gaunančiųjų mažesnes negu vidutines pajamas tokių yra tik trečdalis (32 proc.). Pasak, J. Varanauskienės, tai galima paaiškinti tuo, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės įsitikinę, jog grynuosius pinigus kontroliuoti lengviau, tuo tarpu aukštesnes pajamas gaunantieji savo išlaidas kontroliuoja naudodamiesi elektronine bankininkyste.
Daugiau atsiskaityti kortele mokėjimo vietoje ir iš bankomato šiek tiek mažesnę dalį pinigų labiau linkusios paimti moterys – 40 proc. moterų mokėjimo kortelės išlaidų dalis, skiriama atsiskaityti kortele prekybos vietoje, yra didesnė negu vidutinio statistinio lietuvio. Tuo tarpu tokių vyrų yra 37 procentai. „Paprastai moterų pajamos yra mažesnės negu vyrų, vadinasi, pajamų dydis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pasirinkimą, kaip naudoti mokėjimo kortelę. Galbūt moterims atrodo saugiau piniginėje nešiotis mažesnę grynųjų pinigų sumą. Tačiau, jei iš bankomato pinigai paimami 1-2 kartus per mėnesį, gavus atlyginimą grynųjų pinigų suma piniginėje reikšmingai padidėja,“ – sako J. Varanauskienė. Lietuvos banko duomenimis, vidutinė iš bankomato paimama suma pirmą šių metų pusmetį buvo maždaug aštuonis kartus didesnė už sumą, išleidžiamą atsiskaitant vietoje – atitinkamai 460 ir 58 litai.
Analizuojant SEB banko statistiką, įvertinta po 5 tūkst. atsitiktinai atrinktų 16-70 metų SEB banko klientų Lietuvoje ir Estijoje mokėjimo kortelių naudojimo elgsena 2013 metų pabaigoje.
