„Tikslas būtų, kad Klaipėdos uoste dirbtų kelios laivybos bendrovės – tuomet jos iš dalies konkuruotų ir neleistų sukelti tarifų monopolį turinčiai bendrovei. „DFDS Seaways“ vadovai Danijoje tvirtina čia neįžvelgiantys didelio pavojaus, žinoma, jei naujos bendrovės neatidarinėtų linijų į tuos pačius uostus, kas mažai tikėtina“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ teigė E.Gentvilas.
Anot jo, tik „DFDS Seaways“ atstovai Lietuvoje skleidžia informaciją, kad Klaipėdoje kitai laivybos bendrovei vargiai atsirastų vietos.
„Galvojant apie valstybės strateginį uždavinį užtikrinti konkurenciją laivybos srityje, ir buvo nuspręsta statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą. Bet šių metų vasarį KKKT vadovas Benediktas Petrauskas netikėtai pareiškė, kad prie statomų krantinių įsikurs „DFDS Seavvays“. Bet negi 112,5 mln. litų investuojame tam, kad „DFDS Seaways“ pagerintume veiklos sąlygas?“ – tvirtino uosto direkcijos vadovas.
E.Gentvilas teigė, jog netrukus bus skelbiamas keliasdešimties milijonų litų vertės tarptautinis konkursas Kairių gatvės rekonstrukcijai – ši gatvė veda į Jūrų perkėlos terminalą.
Uosto direkcijos vadovas teigė, jog valstybės investuotos lėšos neturėtų būti „dykai“ perleidžiamos privačioms įmonėms.
„Be to, naujieji akcininkai galėtų pareikšti, kad jiems nereikia keleivių terminalo, jie norėtų naudoti šias krantines, pavyzdžiui, konteinerių krovai – juk panašiai jau buvo nutikę „Klaipėdos Smeltėje“. Nėra jokios garantijos, kad tai nepasikartos, todėl kategoriškai reikalausiu akcininkų įsipareigojimų. Tikiu jų padorumu, bet privalau apsaugoti valstybės investicijas. Dvišalė sutartis kaip tik ir numatytų, kad atėjus naujam akcininkui terminalo veiklos profilis nesikeistų“, – kalbėjo E.Gentvilas.
