Už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquínas Almunia sakė: „Remdamosi naujuoju Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapiu Lietuvos valdžios institucijos galės remti visos šalies įmones. Be to, bus lengviau taikyti Europos struktūrinių fondų lėšomis iš dalies finansuojamas regioninės plėtros programas.“
Vadovaujantis Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapiu visoje Lietuvoje bus galima gauti regioninę pagalbą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriuo tokią pagalbą teikti leidžiama, jei gyvenimo lygis regione žemesnis už vidutinį ES gyvenimo lygį arba jei vyrauja didelis nedarbas. Šis žemėlapis galios nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Lietuvoje BVP vienam gyventojui sudaro 61,33 proc. ES vidurkio.
Žemėlapyje taip pat nustatomas šalyje projektus vykdančioms didelėms įmonėms teikiamos pagalbos didžiausias intensyvumas – 25 proc. visų investicinių sąnaudų.
Tokį didžiausią pagalbos intensyvumą siūloma nustatyti projektams, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra mažesnės nei 50 mln. eurų. Šis procentinis dydis gali būti padidintas 20 procentinių punktų, jei investicijas vykdo mažos įmonės, ir 10 procentinių punktų, jei jas vykdo vidutinės įmonės.
Lietuvoje BVP vienam gyventojui sudaro 61,33 proc. ES vidurkio. Pagrindinis regioninės pagalbos tikslas – skatinti Europos regionų, kurių ekonominės sąlygos mažiau palankios, plėtrą, tad pagal 2014–2020 m. regioninės pagalbos gaires pagalba investicijoms pirmiausiai gali būti teikiama regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio.
Palyginti su ankstesniu žemėlapiu, bendras pagalbos intensyvumas sumažėjo 25 procentiniais punktais, o gyventojų aprėptis nepakito.
