N.Mačiulis, pristatydamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas, euro zoną lygino su linksmaisiais kalneliais.
„Aišku, Pietų valstybėms tai turbūt nėra labai jau linksmi kalneliai, – žurnalistams sakė ekonomistas. – Gruodžio paniką pakeitė metų pradžios euforija, pavyzdžiui, mąžtanti skolinimosi kaina. Bet pastaruoju metu vėl auga įtampa.“
Nerimą finansų rinkose kelia Ispanijos pareiškimas, kad jai nepavyks įvykdyti užsibrėžto biudžeto deficito tikslo. Reikalus Europoje sujaukti gali ir Prancūzijos prezidento rinkimai.
Francois Hollande'as, su kuriuo dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy varžysis antrajame prezidento rinkimų etape, gali nebetęsti N.Sarcozy politikos – N.Mačiulio teigimu, gali būti, kad F.Hollande'as, jei laimėtų rinkimus, padidins minimalią mėnesinę algą, paankstins išėjimą į pensiją. Be to, gali būti, kad jis imtųsi peržiūrėti ir fiskalinės drausmės sutartį.
„Matome, kad politikų elgsena yra labai susijusi su tuo, kaip finansų rinkos vertina jų valstybes. Sumažėjus skolinimosi kainai, politikų retorika vėl darosi populistinė. Graikija jau yra antrame plane, židinyje matome didesnes valstybes – Ispanija, Italija, tikėtina, artimiausiu metu bus ir Prancūzija“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Euro zonos ekonomikai „Swedbank“ dabar prognozuoja didesnį smukimą nei anksčiau – šiemet euro zonos ūkis turėtų susitraukti puse procento. Tuo metu viso pasaulio ekonomika šiemet turėtų ūgtelėti 3,1 proc., o kitąmet – 3,4 proc. Tikimybė, kad pasaulio ekonomika vystysis būtent pagal šį scenarijų, yra 60 proc.
Gana didelė tikimybė išlieka (30 proc.), kad pasaulio ūkis augs vos 2 proc. per metus. Neigiamas tendencijas gali sukelti naftos tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų bei kylanti jos kaina, neapibrėžtumas dėl politikų veiksmų po rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje bei didėjanti socialinė įtampa krizės apimtose šalyse. Išlieka ir „kieto“ Kinijos nusileidimo bei JAV ekonomikos išsikvėpimo, kurį gali sukelti neišvengiama griežtesnė fiskalinė politika, rizika.
Geresnio pasaulio ekonomikos scenarijaus raida išlieka itin maža – vos 10 proc. Pagal šį scenarijų, pasaulio BVP turėtų augti 4 proc. per metus.
