Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 16d. 15:07

Finansų ministerija nepritaria dalies pelno mokesčio skyrimui savivaldai

Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Finansų ministerija nepritaria dalies parlamentarų siūlymui 25 proc. surenkamo pelno mokesčio skirti savivaldybėms. Siekiant didinti regionų konkurencingumą, parlamentarai siūlo įmonių sumokėto mokesčio dalį įskaityti į tų savivaldybių, kuriose jos įregistruotos, biudžetus.

Ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiai Pelno mokesčio įstatymo pataisai, nes valstybės biudžeto pajamos tokiu atveju sumažėtų daugiau kaip 174 mln. eurų – tai neleistų užtikrinti valstybės strateginių projektų ir struktūrinių reformų finansavimo, be to, didžiąją dalį pelno mokesčio sumoka keliose savivaldybėse registruotos įmonės.

Be to, anot ministerijos, įmonė gali būti įregistravusi savo buveinę vienoje savivaldybėje, tačiau veikti kitur.

Teigiama, kad net apie 55 proc. viso pelno mokesčio sumoka Vilniuje, apie 13 proc. – Kaune, apie 6 proc. – Klaipėdoje registruos įmonės. Iš rajonų savivaldybių apie 2,5 proc. pelno mokesčio sumoka Vilniaus, 2 proc. – Kauno, 1,7 proc. – Mažeikių, 1,5 proc – Klaipėdos rajonų įmonės.

Finansų ministerijos teigimu, šiuo metu planuojama savivaldybėms paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį susieti su patikslintais socialiniais ekonominiais rodikliais, kurie skatintų savivaldybes kurti darbo vietas ir pritraukti investicijų, taip pat skatintų ekonomikos augimą regionuose.

Pelno mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkiečiai“ Kęstutis Bartkevičius, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, liberalas Simonas Gentvilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausanti Rita Tamašunienė, konservatorius Mykolas Majauskas, socialdarbietis Artūras Skardžius ir mišri Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.

Anot pataisos rengėjų, dabartinė savivaldybių biudžetų tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas, imtis investicijų pritraukimo, todėl tik 28 proc. tiesioginių užsienio investicijų projektų įsikūrė už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų. Parlamentarų teigimu, siūlomas pakeitimas leistų pritraukti į regionus privataus kapitalo ir tiesioginių užsienio investicijų, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas ir savivaldybės galėtų pritraukti emigravusius talentus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

03:16
01:33
01:16

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Atrask Latviją

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką