„Kaip žinome, akcizas dyzelinui Lietuvoje yra mažiausias, jis lygus ES minimumui, bet dyzelino kaina Lietuvoje yra keliasdešimt centų aukštesnė negu Estijoje, kurioje mokesčiai yra didesni nei Lietuvoje. Tai yra paradoksas, ir jo aš negaliu taip lengvai paaiškinti, čia rinkos dalyviai galėtų geriau paaiškinti. Bet niekas neuždraus man manyti, kad jeigu akcizas benzinui būtų sumažintas iki ES minimumo, bus lygiai taip pat kaip ir su dyzelinu“, – trečiadienį sakė Finansų ministrė.
Pasak jos, galima įtarti, kad būtent prekybininkai išlaiko dideles kainas, neatsižvelgdami į vartotojų galimybes.
„Rinkos dalyviai skundžiasi labai dideliais mokesčiais ir dėl to esančiomis labai didelėmis kainomis, tačiau kainų skirtumai ir be mokesčių yra gana dideli – siekia keliasdešimt centų. Įtariu, kad pelnas, kuris yra uždirbamas iš tos veiklos, yra pakankamas rinkos dalyviams tam, kad jie nemažintų kainų. Juo labiau kad ir patys prekybininkų asociacijos atstovai yra pareiškę, kad net jei visa kontrabanda į Lietuvą būtų sustabdyta, tai net tokiu atveju kainos nekristų“, – teigė ministrė.
Pasak jos, Lietuva niekaip negali degalų kainomis konkuruoti su pagrindinėmis kontrabandos šalimis – Rusija ir Baltarusija.
„Akcizų politika konkuruoti su Rusija ir Baltarusija yra beprasmiška, mums reikėtų panaikinti akcizą, kad kainų lygis bent maždaug susilygintų“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
Akcizų politika konkuruoti su Rusija ir Baltarusija yra beprasmiška, – sako I.Šimonytė. Ministrę stebina ir infliacija drabužių bei avalynės rinkoje. I.Šimonytė mano, kad prekybininkai elgiasi netinkamai bandydami kelti kainas vos pamatę, kad žmonės jau planuoja pirkti naujų drabužių ir batų. Ji pripažįsta, kad prekybininkų apetito, jei jie nėra sudarę kartelinių susitarimų, valstybė laisvosios rinkos sąlygomis negali sutramdyti, tačiau įspėja, kad augantys norai gali vėl atvesti į krizę.
„Tai turi toli siekiančias ilgalaikes pasekmes, nes pradėjus augti infliacijai, neabejotinai iškils poreikis didinti darbo užmokestį dėl infliacijos. (...) Mes galime įkliūti į spąstus, kai infliacija didėja dėl darbo užmokesčio, o darbo užmokestis dėl infliacijos, o vėliau visa tai akumuliuojasi į problemas, kurias mes matėme 2008-aisiais metais. Manau, kad pagrindinis receptas būtų objektyviai vertinti žmonių perkamąją galią“, – rekomenduoja I.Šimonytė.
Primename, kad avalynės ir drabužių rinkoje infliacija auga jau tris mėnesius iš eilės, nuolat auga degalų bei maisto kainos.
