Anot jo, skolintojai visų pirma žiūri ne į absoliučius skaičius, o į valdžios nuveiktus darbus, todėl šalies galimybės pasiskolinti priklauso nuo vyriausybės sugebėjimo greitai reaguoti į besikeičiančią padėtį ir nuosekliai įgyvendinti būtinas priemones.
„Finansų rinkoms svarbu matyti aiškią strategiją stiprinti viešąjį sektorių, ir jei pavyktų jas įtikinti, kad strategija nuosekliai įgyvendinama, tai turėtų teigiamą poveikį ilgalaikiam Lietuvos augimui. Tuomet ir į biudžeto deficito skaičių po kablelio nebūtų kreipiama tiek daug dėmesio“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė J.Akerholmas.
Anot jo, pats deficito skaičius svarbesnis kaip tikslas ar geras orientyras. Ir kai padėtis pablogėja, šalies galimybės pasiskolinti labiau priklauso nuo to, ką vyriausybė nuveikė, o ne nuo to, ar deficitas yra 3 proc. ar 2,9 procento.
„Nors 2008-2009 metais krizė Baltijos šalis paveikė itin smarkiai, finansų rinkos teigiamai įvertino Baltijos šalių vyriausybių veiksmus stabilizuojant padėtį“, – teigė ŠIB prezidentas.
