Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę ir pavedė jai iki liepos 15 dienos parengti pasiūlymus, kaip finansuoti rinkodaros, skatinamąsias ir verslo rizikos pasidalijimo, arba kompensacinių, priemones, kuriomis būtų skubiai sprendžiamos Vilniaus oro uosto problemos, pritraukiant užsienio ir vietos vežėjus.
Darbo grupė, kuriai vadovauja susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, prireikus galės pasitelkti ekspertus.
R.Vaštakas ketvirtadienį BNS sakė negalintis pakomentuoti potvarkio, nes jo dar nematė.
Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Vilniaus oro uostas jau prieš du mėnesius skelbė, jog ruošiasi galimoms skrydžių bendrovių investicijoms ir sieks kuo greitesnio detaliojo plano patvirtinimo.
Oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila BNS yra sakęs, kad potencialūs investuotojai domisi, ar bus galimybė oro uoste pasistatyti techninę bazę, biurus.
Šių metų pradžioje skrydžius nutraukus bankrutuojančiai Lietuvos oro bendrovei „flyLAL“, iš Lietuvos sostinės smarkiai sumažėjo tiesioginių skrydžių.
Lietuvai pavyko susitarti su Belgijos oro linijomis „Brussels Airlines“, kurios nuo kovo pabaigos skraidina į Briuselį, birželio pradžioje tiesioginius skrydžius į Stokholmą ir Kopenhagą pradės Švedijos „Skyways“.
Šiuo metu Vilniaus oro uoste dirba 13-a bendrovių, tiesiogiai skraidinsiančios į 16-a miestų. Tuo tarpu pernai vasaros sezono laikotarpiu 13-a bendrovių siūlė tiesioginius skrydžius 37-iomis kryptimis.
Vilniaus oro uoste paslaugas teikia skrydžių bendrovės „airBaltic“, „Finnair“, „Norwegian Air Shuttle“, „Aer Lingus“, „flyLAL Charters“, „Lufthansa“, LOT, „UTair“, „Czech Airlines“, „Austrian Airlines“, „Estonian Air“, „Aurela“, „Brussels Airlines“, „Aviavilsa“ bei „Donbassaero Airlines“.
Sausį „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nutraukus skrydžius, Latvijos „airBaltic“ keleivius nukreipė daugiausia per Rygą.
Vilniaus oro uostas aptarnauja apie keturis penktadalius visų Lietuvos oro uostų keleivių.
