„Ilgai analizuotos alternatyvos, kur turėtų būti statomas išorinis giliavandenis uostas. Po ilgų svarstymų ir analizių plėtojimo taryba prioritetine vieta išskyrė Būtingę. Dabar reikia daryti poveikio aplinkai vertinimą ir tuomet galėsime atsakyti į daugiau klausimų. Ilgą laiką buvo mąstoma, kad toks uostas turėtų būti statomas Melnragėje. Tai kurstė dideles aistras ir priešino uosto valdytojus su miesto bendruomene“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Istorinė diena
Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, tai istorinė diena net dviem aspektais. „Giliavandenis uostas tolsta nuo Klaipėdos ir kitas – Lietuva turės antrą uostą, o tai stiprina jūrinės valstybės įvaizdį“, – sakė jis.
Kur turėtų būti statomas giliavandenis uostas – Melnragėje ar Būtingėje – uosto direkcijos užsakymu nuo sausio nagrinėjo plėtros galimybių studiją ir poveikį aplinkai vertinantys ekspertai.
Trūkumai ir privalumai
Anot E.Masiulio, uosto atsiradimas tiek Melnragėje, tiek Būtingėje turi savų privalumų ir trūkumų. Abiem atvejais reikės išpirkti ne valstybei priklausančias žemes, taip pat reikės išsamių diskusijų ir sprendimų aplinkosaugos klausimais.
Būtingėje giliavandenio uosto atsiradimas atsieitų brangiau – apie 4,2 mlrd. Lt, o Melnragėje – 3,8 mlrd. Lt.„Būtingės pranašumas vienas – paprastesnis socialinis faktorius, nes aplink yra beveik neurbanizuotos teritorijos. O Melnragės atveju tai kur kas sudėtingiau“, – argumentus dėstė ministras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas teigė, kad plėtros taryba pasiūlymui pritarė nepaisant to, kad Būtingėje giliavandenio uosto atsiradimas atsieitų maždaug dešimtadaliu brangiau – apie 4,2 mlrd. Lt, o Melnragėje – 3,8 mlrd. Lt.
„Šis variantas brangesnis, bet pradėję statyti Menragėje galime apskritai atsidurti aklavietėje, įsivelti į dešimtmečius trunkančias diskusijas. Būtingė turi mažiau rizikų, lieka tik klausimas dėl santykių su Latvija, nes tai pasienio zona, bet, manome, kad susitarsime“, – sakė E.Masiulis. Ministro teigimu, uostas neturėtų būti vien valstybinis. Pritaikant pasaulinę praktiką, reikėtų pritraukti privataus kapitalo, kuris dalyvautų tiek statant, tiek valdant uostą.
Japonai siūlė Melnragę
Prieš septynerius metus giliavandenio uosto galimybių studiją savo lėšomis atliko japonai. Tuomet jie Būtingės vietą atmetė, nes, jų teigimu, uostui tinkamas vandens gylis yra per toli nuo kranto – už 5 km. Giliavandeniam uostui reikia bent 18 metrų gylio.
J.Andriejauskaitės nuotr./Eugenijus Gentvilas. |
E.Masiulis teigė, kad tą patį konstatuoja ir šios studijos rengėjai, tačiau problema pagal dabartines technologijas išsprendžiama – galima suformuoti kanalą.
E.Gentvilas vardijo ne vieną uostą, kuris veikia panašiu principu: „Į Antverpeno uostą laivai Šeldės upe plaukia iki 40 km, Bremeno – iki 60 km, kol pasiekia krantines.“
Klaipėdos meras V.Grubliauskas teigė, kad japonai savo studijoje mažai tevertino socialinį aspektą, bet iš tiesų tai būtų sudėtingiausiai išsprendžiama problema.
Svarstoma, kad giliavandenis uostas galėtų pradėti iš dalies funkcionuoti 2023 m. Iki tol jo projektavimas ir statybos truktų mažiausiai penkerius metus.