Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 22d. 10:29

Gitanas Nausėda įvertino biudžetą: proveržio tikėtis neverta, o grėsmės auga

Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Kandidatas į Lietuvos prezidentus dr. Gitanas Nausėda sukritikavo siūloma kitų metų valstybės biudžetą: iš vienos pusės, ekonomika bus labiau kaitinama, iš kitos pusės – biudžeto išlaidų dalis tebelieka viena mažiausių ES. Valstybė, anot jo, bandys „padaryti špagatą“ mažindama mokesčius ir didindama išlaidas, kuomet pasaulinės grėsmės auga. Tačiau socialinė gyventojų gerovė nuo to nepasikeis.

G.Nausėda akcentavo, kad pasaulinė aplinka yra subjurusi ir mažai valstybei kelia daugiau rizikų.

„Užmerkus vieną akį į galimą globalinės ekonomikos atšalimą ir tikintis, kad viskas judės iš inercijos panašiais tempais, kaip ateityje – jei šis scenarijus pasitvirtintų, tai daugelis biudžeto planuojamų rodiklių, išskyrus pačius ambicingiausius, būtų įgyvendinti. Bet šiandien, deja, turime tokią situaciją, kuomet vis daugiau ekonomistų kalba apie finansinės krizės baubą, net nebūtinai finansinės, bet makroekonominės“, – sako G.Nausėda.

G.Nausėda įspėja, kad 2019 m. gali atnešti daugiau neramumų: geopolitinė situacija tampa sudėtingesnė, „optimistiškai nenuteikia prekybiniai ir muitų karai“. Anot jo, yra požymių, kad pasaulinėje ekonomikoje ne viskas gerai, ir tokių požymių gali vis daugėti.

Dėl to Lietuvai bandant įgyvendinti įtemptą biudžetą, gali pasirodyti, kad kai kurie planai „siūti baltais siūlais“.

„Kalbėdami apie gerovės valstybę, žinoma, mes negalime ignoruoti to, koks yra biudžeto pajamų ir BVP santykis. Mes paveldėjome šitą santykį jau seniai ir tai būtų pateisinantis argumentas dabartinei valdžiai. Bet problema – kad šis santykis labai nenoriai gerėja, o iš biudžeto rodiklių matome, kad jis iš esmės negerės ir ateityje“, – dar vieną problemą įvardijo G.Nausėda.

Lietuva yra trečia valstybė nuo galo visoje ES, pagal šį rodiklį, tačiau, pasak ekonomisto, iš sąrašo reikėtų išbraukti žemiau esančią Airiją, kurios įsipareigojimų lygis gyventojams yra mažesnis.

Iš kitos pusės, jis pastebi, kad turėdama mažą biudžetą valstybė bandys labiau išlaidauti. Netgi Stabilumo programoje buvę tikslai šiuo metu sumažinti: balandį buvo planuotas 0,6 proc. BVP perteklius artimiausius dvejus metus, o dabar siūlomas biudžetas numato perpus mažesnį perteklių: 0,4 ir 0,2 proc. BVP.

Pasak G.Nausėdos, Finansų ministerija optimistiškiau vertina ekonomiką, nei, pvz., Europos Komisija. Tą parodo vertinamas atotrūkis nuo potencialaus ekonomikos augimo, EK jį vertina 1,5 proc., kai Finansų ministerija – 2,2 proc.

„EK akimis, mūsų ekonomika yra labiau įkaitusi, nei Finansų ministerijos akimis. Jei tavo ekonomika yra įkaitusi smarkiau, vadinasi, tu turi siekti didesnio fiskalinio pertekliaus. O jei vertini, kad tavo ekonomika tik šiek tiek įšilusi, tai tada aišku, tokių priemonių ir didelio fiskalinio pertekliaus siekti nereikia. Iš viso šito galima padaryti išvadą, kad, jei būtų mūsų finansų planui būtų taikoma EK išvada, mūsų fiskalinę politiką reikėtų vertinti kaip prociklinę“, – sako G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Jis vertina, kad ir kaitinant ekonomiką, ir tuo pat metu turint santykinai mažą biudžetą, didesnės socialinės gerovės nereikėtų tikėtis.

„Socialinės apsaugos išlaidų didėjimas šiame biudžete numatytas tik 2,8 proc., kas yra ženkliai, keletą kartų mažiau, nei didėja išlaidos kitoms sritims. Kad toks išlaidų padidėjimas jau ir lemia socialinę orientaciją teigti būtų per drąsu“, – sako G.Nausėda.

Anot jo, abi problemas būtų galima spręsti didinant mokesčių surinkimo bazę, jis apgailestavo, kad Vyriausybė neieškojo būdų, kaip kompensuoti praradimus dėl mažesnio darbo apmokestinimo kitais, pvz., automobilių ar NT mokesčiais.

„Jei šiandien Lietuvoje būtų pasiektas toks biudžeto pajamų ir BVP santykis, kaip vidutiniškai ES, tai mes disponuotume 5 mlrd. eurų daugiau. Tai tokia suma, kurią būtų galima naudoti, jei ji būtų naudojama socialinėms reikmėms, atskirčiai mažinti – būtų galima pasiekti geresnių rezultatų“, – Vyriausybės žingsnių šia linkme pasigenda G.Nausėda.

Proveržio nebus

Pasak ekonomisto, ateinančiais metais nepavyks reikšmingai sumažinti socialinės atskirties ir tinkamai pasiruošti juodai dienai, tačiau gyventojus stengiamasi užkrėsti perdėtu optimizmu.

„Vyriausybė dažnai pabrėžia tikslą užtikrinti didesnes pajamas skurdžiausioms visuomenės grupėms. Tačiau jos parengtas biudžeto projektas rodo, kad ateinančiais metais tai bus daroma labiau kosmetiškai, nei duos apčiuopiamos naudos, o Lietuva ir toliau liks šalimi, stipriai atsiliekančia nuo ES vidurkio pagal socialinės apsaugos finansavimą“, – teigia G. Nausėda.

Pasak jo, bendrų socialinės apsaugos srities išlaidų santykinis didėjimas (2,8 proc., lyginant su tuo, kiek iš viso šiai sričiai buvo planuota skirti 2018 m.) yra mažiausias tarp sričių, kurioms finansavimas didėja.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Biudžeto projekto analizė taip pat rodo, kad Lietuva nepakankamai kaupia juodai dienai, nors ekonominė situacija leidžia tai daryti.

Norint atlaikyti panašaus masto sunkmetį, su kokiu Lietuva susidūrė prieš dešimtmetį, reikėtų bent 4 mlrd. eurų vienerių metų šokui atremti, t. y. daugiau negu 2 kartus tiek, kiek Vyriausybė optimistiniu scenarijumi numato turėti 2019 m. pabaigoje (1,5 mlrd. eurų).

„Seimui svarstyti pateiktas biudžeto projektas, atidžiau jį panagrinėjus, pradeda rodyti ne sveiko pragmatizmo, o perdėto optimizmo požymius. Susidaro įspūdis, kad mus norima užkrėsti nepamatuotai gera nuotaika ekonominių ir politinių neapibrėžtumų akivaizdoje“, – akcentuoja G. Nausėda.

Per daug optimistinės prielaidos

Pasak G.Nausėdos, planuojant biudžetą bent keliose srityse yra daromos nepagrįstai pozityvios prielaidos.

2019 m. numatoma PVM surinkti 311 mln. eurų (8,8 proc.) daugiau nei 2018 m. Net 104 mln. eurų, t. y. trečdalį šio padidėjimo, tikimasi, sudarys PVM įplaukos dėl geresnio mokesčio administravimo. Pasak G.Nausėdos, jau šiemet jaučiama įtampa surenkant planuotąją PVM sumą ir tai rodo, kad tokia ambicija yra menkai pagrįsta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Numatytas kitų mokesčių surinkimo didėjimas dėl geresnio mokesčių administravimo – GPM ir VSDĮ įmokų srityje bendrai sudėjus 96 mln. eurų, akcizų 20 mln. eurų, pelno mokesčio 10 mln. eurų. Paprastai tariant, iš šešėlio 2019 m. planuojama ištraukti daugiau kaip 200 mln. eurų, ir tai sudarytų net virš 17 proc. viso planuojamo valdžios sektoriaus pajamų padidėjimo 2019 m.

Tuo pat metu apčiuopiama nauda, kurią pajus gyventojai, yra labiau kosmetinė, nei reikšminga. Pavyzdžiui, iš daugiau nei 170 mln. eurų, numatytų medicinos darbuotojų atlyginimų didinimui, tikėtina, didelė dalis bus skirta jau šiemet padidintiems atlyginimams užtikrinti.

Naujam rezidentų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų algų didinimui būtų skiriama tik daugiau nei po 10 mln. eurų. Tad ateinančiais metais didesnio proveržio šioje srityje tikėtis neverta, tikina G.Nausėda.

Jei kova su šešėliu bus nesėkminga, biudžetas nebus vykdomas

„Mes tikrai vertiname ateinančius metus kaip tam tikrą riziką ta prasme, kad tas automatinis lengvas biudžeto pajamų vykdymas, kuris buvo pradedant 2015 m. – tokį laikotarpį pamažu galime pamiršti. Taip, keletą metų mes iš tiesų rinkome geriau nei prognozavome, ir tai leisdavo pasiekti geresnius fiskalinio deficito rodiklius, kai nesitikėdavome. Bet šiandien mes matome visiškai kitokią situaciją“, – sako G.Nausėda.

Anot jo, šių metų 9 mėnesių duomenys rodo, kad „pajamų surinkimo vežimas pradeda girgždėti, ratai strigti“ – tai turėtų būti pamoka planuojant kitų metų pamokas.

„Nematome didelio santūrumo planavime. Viliamasi, kad vartojimas ir toliau augs ir augs kaip ant mielių ir tai lems tiek didesnį PVM surinkimą, tiek didesnį karštį darbo rinkoje“, – sako ekonomistas.

Jis pastebi, kad ambicijos daugiausia pagrįstos lūkesčiais dėl sėkmingos kovos su šešėline ekonomika, bet ir šie resursai, anot jo, nėra nežaboti.

„Iš šešėlio 2019 m. ketinama ištraukti daugiau kaip 200 mln. eurų, o tai sudarytų net 17 proc. viso planuojamo valdžios sektoriaus pajamų padidėjimo 2019 m. Labai stipriai dešine koja remiamės į šį šešėlinių pajamų surinkimą ir šešėlinės ekonomikos užkardymą. Jei taip ir bus padaryta, labai tuo džiaugsimės, bet gali būti, kad esame šiek tiek nusimatę per ambicingą tikslą, kurio gali nepavykti įgyvendinti“, – įspėja G.Nausėda.

Pagal Vyriausybės pateiktą biudžetą, kitąmet planuojamas 0,4 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, didžiausias perteklius bus kaupiamas „Sodros“ rezerve.

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc., iki 10,587 mlrd. eurų, o išlaidos augs 22,2 proc. iki 11,681 mlrd. eurų. Todėl milijardą Lietuvai teks skolintis: valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

01:56
00:12
00:51

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką