Tradiciškai bankus nelabai domina greituosius kreditus teikiančių įmonių veikla, esą tokia paslauga – ne bankų verslo sritis. Tačiau, pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, toks požiūris nėra teisingas, nes bankų ir greitojo kredito paslaugų bendrovių veikla vis dažniau siejasi. Taip yra todėl, kad pastarosios plečia savo veiklą, spartina ir lengvina kreditų išdavimo procedūras.
 |
| S.Kropas |
Bankų nepasitenkinimas
Kaip sakė S.Kropas, bankų verslas yra grįstas pasitikėjimu. Tuo tarpu agresyvi greitųjų kredito teikimo įmonių veikla ir jų pavadinimuose dažnai sutinkami žodžiai „credit“ ir „bank“ vartotojų pasitikėjimo bankais nedidina.
Be to, apie tokių bendrovių veiklą kol kas yra žinoma gerokai mažiau nei apie komercinių bankų teikiamas paslaugas. Tuo tarpu greitųjų paskolų augimas yra spartus. Vis dėlto jos neretai remiasi menku vartotojų finansiniu išsilavinimu.Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas specialus greituosius kreditus teikiančių bendrovių reguliavimas.
S.Kropas pridūrė, kad greitųjų kreditų paklausa kriziniu laikotarpiu padidėja. Prireikus jų griebiasi net verslininkai, kad galėtų atiduoti turimas skolas. Tačiau tokį elgesį bankų asociacijos prezidentas pavadino „kilpa ant kaklo“.
Kreditas – kaip vaistai
S.Kropo teigimu, greitieji kreditai šiai rinkai daro ganėtinai teigiamą poveikį. Pirmiausia padidėja pasiūla, palengvinama vartotojo situacija, jei pinigų reikia greitai.
„Kreditas kaip vaistai. Tinkama dozė gali pagerinti sveikatą, bet per didelė dozė gali sukelti priklausomybę“, – sakė S.Kropas. Pasak jo, ilgalaikė perspektyva nėra gera. Dalis žmonių tampa priklausomi nuo greitai gaunamų pinigų. O tai – jau socialinė problema. Daromas poveikis žmogaus artimiesiems, kurie, žiūrint per bendrai valdomo turto prizmę, tampa atsakingi už jo pasiskolintą pinigų sumą
Greitųjų paskolų kontoros pinigus skolina savo resursų sąskaitą, o ne imdamos indėlius iš žmonių. Todėl jos nekelia rizikos indėliams, nedaro poveikio pinigų sistemai.
 |
| V.Midvikis |
Tokių paskolų terminai yra trumpi. Jie siekia nuo 30 iki 90 dienų. Kaip sakė Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Vilmantas Midvikis, tokios pinigų sumos padeda žmonėms pragyventi „nuo algos iki algos“.
Taip pat jis pridūrė, kad viešai piešiamas greitojo kredito vartotojo portretas yra klaidingas. Pasak V.Midvikio, formuojama nuomonė, kad tai – žemiausio socialinio sluoksnio žmogus. Vis dėlto greitaisiais kreditais naudojasi tiek advokatai, tiek laikini bedarbiai.
Teisinis reguliavimas menkas
Lietuvos bankų veikla, susijusi su finansinių paslaugų teikimu, yra griežtai reguliuojama. Tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas specialus greituosius kreditus teikiančių bendrovių reguliavimas, jos nėra įpareigotos skolinti atsakingai.
Taip pat nėra renkama jokia statistinė informacija, kiek įmonių teikia greituosius skolinimo kreditus. V.Midvikio turimais duomenimis, šiuo metu greitojo vartojimo kreditus teikia 18 įmonių. 13 iš jų vienija Greitųjų vartojimo kreditų asociacija.
Ateityje greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių reguliavimas turėtų griežtėti. Praėjusių metų balandžio mėnesį įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų sutartimis. Valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, direktyvoje numatytas nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2010 metų birželio mėnesio.
