Dabar populiaru
Publikuota: 2016 kovo 24d. 13:02 , Atnaujinta: 2016 kovo 24d. 15:47

Grįžta komunizmas: Seimas įstatymu nustatė kainas

Pienas
Vida Press nuotr. / Pienas

Seimas išsigando būsimos žemdirbių protesto akcijos, į kurią šie planuoja atsigabenti ir karves. Todėl Parlamentas ketvirtadienį skubos tvarka nustatė minimalias pieno supirkimo kainas ir pritarė sankcijoms už tai, jei nebus jų laikomasi. Pieno perdirbėjai tai pavadino grįžimu į planinės ekonomikos laikus.

Tiesa, Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė tik laikinam kainų įvedimui. Iki 2017 metų sausio 1 dienos pieno perdirbėjai pieno gamintojams turėtų mokėti ne mažiau kaip 16,5 euro centų (165 Eur už toną) už litrą pieno.

Tarpininkai turėtų mokėti ne mažiau kaip 13 centų už litrą pieno (130 eurų už toną).

Perdirbėjai: tai – absurdas 

„Tai visiškas absurdas ir žingsnis atgal į planinės ekonomikos laikus. Mes visi dirbame laisvojoje rinkoje, komerciniais pagrindais, bet kažkas bando nustatyti, kiek turime mokėti“, – 15min teigė „Pieno žvaigždžių“ finansų direktorius Audrius Statulevičius.   

Statistika rodo, kad perdirbėjai už pieną moka gerokai daugiau nei įstatymu nustatė Seimas. 

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, sausio mėnesį „Pieno žvaigždžių“ grupės vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 232 eurus už toną, „Rokiškio sūrio“ vidutinė supirkimo kaina siekė 227 eurus. Stambiesiems pieno gamintojams galioja dar didesnės kainos. 

„Bet tai yra vidutinė kaina. Mažiausiems ūkiams mokama kita kaina. Todėl Seimas tokiu sprendimu eina prieš smulkiuosiuos pieno gamintojus – iš jų pienas nebus superkamas“, – kalbėjo „Pieno žvaigždžių“ finansų direktorius. 

Pasak jo, jei perdirbėjai supirkinėtų pieną iš smulkiųjų nustatytomis kainomis, tai smuktų į nuostolius.  

Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prasilenkia su elementaria ekonomine logika ir gali branginti pieno produktus, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis.

„Toks sprendimas veikiausiai prasilenkia ir su pagrindiniu Lietuvos įstatymu – Konstitucija. Laisvai sudarinėti sutartis, kartu reiškia ir laisvai susitarti dėl kainos. Dabar tokios laisvės nebelieka.

Keisčiausia, kad tokią pastabą Seimo nariams išsakė ir jų pačių teisininkai, tačiau matyti, kad į tai atsižvelgta nebuvo. Ko dabar galima tikėtis? Greičiausiai brangs pieno produktai.

Brangstanti žaliava lems didesnes kainas parduotuvių lentynose“, – prognozuoja ekspertas. 

Tai visiškas absurdas ir žingsnis atgal į planinės ekonomikos laikus. Mes visi dirbame laisvojoje rinkoje, komerciniais pagrindais, bet kažkas bando nustatyti, kiek turime mokėti, – sakė A.Statulevičius.

Perspėja, kad sužlugdys ūkius 

Panašiai mano ir pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.

„Siekiai įstatymu nustatyti minimalią pieno supirkimo kainą ne padės mažiesiems pieno ūkiams, o priešingai – juos sužlugdys“, – mano jis. E.Simonio duomenimis, maži ūkiai – iki 20 karvių – Lietuvoje sudaro 95 proc. visų ūkių. Jie pateikia tik 30 proc. viso superkamo pieno.

Likęs pienas superkamas iš stambių pieno ūkių, kurių tėra 5 proc.

„Šių ūkių įstatymas niekaip nepaveiktų, nes jie ir taip gauna europinio lygio kainą – vidutiniškai 20,8 centų už kilogramą bazinių rodiklių pieno“, – sako jis. Ir primena, kad Lietuva gyvena laisvoje europinėje rinkoje, „todėl niekas neuždraus kokybiškos pieno žaliavos už konkurencingą kainą atsivežti iš Latvijos, Estijos ar Lenkijos“.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seimo nario Sergejaus Ursulo ūkis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./

Iš šių šalių jau dabar kasmet importuojama 300-400 tūkst. tonų žaliavinio pieno už maždaug 100 mln. eurų.

„Įsigaliojus įstatymui,  mažiesiems Lietuvos pieno ūkiams mokama kaina taptų visiškai nekonkurencinga. Pamirštama, kad prie bazinės pieno supirkimo kainos prisideda pieno surinkimo kaštai, kurie siekia 5,5 cento už kilogramą.

Todėl akivaizdu, kad sutartys su mažaisiais pieno ūkiais Lietuvoje bus nutrauktos, o žaliavinio pieno importas padvigubės. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis Lietuvos smulkiesiems pieno ūkiams ir valstybės biudžetui“, – komentare sako E.Simonis. 

Nustatė ir baudų dydžius 

Be to, Seimas nutarė, kad žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, leista nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą, kooperatyvo valdybos sprendimu.

SEB, LAEI/Geriamojo pieno mažmeninės kainos struktūra
SEB, LAEI/Geriamojo pieno mažmeninės kainos struktūra

Tiems, kurie mokės mažiau nei įrašyta įstatyme, numatyta atsakomybė.

Už įstatymo nevykdymą perdirbėjams gali skirti 1% dydžio baudą nuo metinės apyvartos, už antrą – 2% dydžio baudą nuo metinės apyvartos.

„Tai – visiškas absurdas. Bet pieno iš smulkiųjų nepirktume ne dėl baudų, o dėl ekonominių sumetimų“, – sakė A.Statulevičius. 

Tikisi, kad padės išgyventi 

Tačiau Seimo nariai teigia, kad nustatytos kainos žemdirbiams išeis į naudą. 

„Tikimės, kad tokie siūlymai padės ūkininkams išgyventi sunkų laikotarpį, nes dabar padėtis šiame sektoriuje yra tragiška ir ūkininkai jau grasinasi ateiti protestuoti į Vilniaus centrą su savo karvėmis“, – kalbėjo pataisą pateikęs darbietis Jonas Kondrotas.

Tam, kad įsigaliotų įstatymo pataisa, turėtų pritarti prezidentė.  

Svarstant įstatymo pataisą kai kurie Seimo nariai neslėpė nuostabos. „Ar yra bent vienas įstatymas Lietuvoje, kuriuo nustatome kainas? Viską buvo galima atlikti kitaip“, – klausė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Žemdirbiai yra nepatenkinti pieno supirkimo kainomis, kurios pastaraisiais metais ženkliai smuko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką